Valentino dienos manifestas

Mano brolis, kuris yra šio tinklaraščio idėjos autorius ir IT prižiūrėtojas, anądien pasakė, kad daug įdomiau rašau apie feminizmą ir lyčių santykius nei apie nacionalistus. Šiandien nėra jokių degančių naujienų, kurias reikėtų „demaskatuoti“, užtat yra komercinė meilės diena, kuri yra puiki proga pakalbėti apie feminizmą. Net ne pakalbėti, o imtis veiksmų. Juk tam puiki proga, kai visuomenė iš visų mūsų tikisi, jog lakstysime apsikaišę pliušiniais daikčiukais ir iš lentynų šluosime saldainius, atvirukus ir apatinius su širdelėmis. Kita proga – tai, kad pabaigiau skaityti A.Levy knygą, kurią duosiu skaityti D.D. ir lauksiu komentarų 🙂 Dar šiandien skaičiau du tik iš pažiūros nesusijusius straipsnius – apie etiketą ir apie profesijas. Apie juos kada nors vėliau.

Taigi atėjo laikas įsipareigoti. Šis tinklaraštis jau seniai buvo feministinis savo turiniu. Atėjo laikas tokiu jį padaryti ir forma, o turinį gilinti. Tuo noriu prisidėti ir prie lietuviško feministinio žodyno ir rašymo stiliaus plėtros. Kalbos redaktorė „Atgimime“ kantriai mano „dominuoti“ taiso į „vyrauti“, ko aš niekada nepavartočiau. „Dominuoti“ reiškia „viešpatauti“, bet pastarasis žodis per stiprus. Reikia pagaliau išmokti suktis kaip nors kitaip, bet vis užsimirštu. Kaip kartą pasakė bičiulis Algis, jei galima „vyrauti“, tai galima ir „krokodilauti“. Na, bet ne čia esmė.

Taigi kaip rašysiu?

• Jūs jau žinote, kad vietoje žmogus sakau žmoga. Šis žodis linksniuojamas taip pat, kaip „bratka“, neklaužada, stileiva ir t.t.
• Jūs jau tikriausiai žinote, kad nevartoju žodžio vesti prasme susituokti. Kadangi esu moteris ir apie mane vartojamas žodis tekėti, tokį vartoju ir apie visus kitus. Kartais vyrai pyksta: „Aš neteku, aš vedu“. Visiškai teisingai. Kalbėdami apie save, taip sakykite į sveikatą.
• Lietuvių kalboje bendriems daiktavardžiams ir įvardžiams privaloma parinkti gramatinę giminę. Valstybinė lietuvių kalbos komisija aiškino, kad vyriškos giminės vartojimas bendru atveju nieko nediskriminuoja („tiekėjas atsiskaito su užsakovu“, „Respublikos prezidento įgaliojimai“, „kiekvienas turi teisę…“), nors, priimant į pareigas, publikuojant skelbimą ir pan. reikėtų nurodyti abi galūnes („ieškomas/-a vadybininkas/-ė“). Tačiau tokios konstrukcijos, nors ir tinka techniniams, biurokratiniams tekstams, publicistiniuose ar grožiniuose tekstuose atrodo dirbtinai ir negyvai (bent jau kol akis nepripras).
• Tačiau pasirinkimas bendruoju atveju vartoti vyrišką giminę maskuoja ideologinį momentą, kad moteriška giminė tinka tik kalbant specifiškai apie moteris, o vyriška – bendrai „apie žmones“. Mokslininkai užsienyje jau seniai pamaišiui vartoja vyriškus ir moteriškus įvardžius, siekdami pusiausvyros. Tačiau tada reikia labai daug apie ką galvoti, vengti stereotipinių situacijų, kai įvardžiai sukibs su tam tikromis profesijomis ar situacijomis („viršininkai ir sekretorės“, „studentas, pasirinkęs apgalvotai, ir studentė, pasirinkusi spontaniškai“).
• Kaip ten bebūtų, VLKK nutarimų laikausi, rašydama žurnalistinius tekstus, bet tinklaraštyje esu pati sau komisija. Kadangi esu moteris ir apie mane vartojami moteriškos giminės įvardžiai, tiesiog imsiu ir vartosiu juos apie visus kitus. Žinoma, sveikinsiu ir palaikysiu visus vyrus, kurie rašydami vartos gimines pamaišiui ar, ko dar niekur negirdėjau, nuspręs vartoti moterišką giminę, – iki tol, kol bus pasiektas balansas ir gramatinės giminės, kalbant bendrai apie žmogas, pasiskirstys 40/60 santykiu, o vartoti moterišką giminę bendruoju atveju nebeskambės keistai. Rašyti moteriška gimine bus iššūkis ir man pačiai, nes tai neįprasta. Tikėtina, kad ne kartą užsimiršiu. Tačiau noriu, kad Jūs, skaitytojai, sąmoningiau vartotumėte žodžius ir įžvelgtumėte po jais besislepiančias ideologijas. Prisiminkime, kad bendruoju atveju sakome katė, lapė, pelėda ir t.t., ir tai ausies nerėžia. Gyvūnų pavadinimus ir toliau vartosiu įprastai. Be abejonės, atitinkamus daiktavardžius ir įvardžius vartosiu visada, kai objekto lytis žinoma.
• Stengsiuosi nekurti ir nepalaikyti stereotipinių situacijų ir vaizdinių.
• Ieškosiu kitų ideologijas slepiančių žodžių ir kursiu naujas rašymo strategijas.
• Ir, be jokios abejonės, stengsiuosi dažniau rašyti apie feminizmą, nes žinių apie jį labai trūksta. Stengsiuosi bent kas mėnesį išsamiai pataršyti kokią feministinę temą, pristatyti nestereotipinės moters ar vyro istoriją, knygą ar pan.

Feminizmas visada yra už meilę – ne infantilią, suobjektinančią, primestinai globėjišką, bet brandžią ir įsiklausančią į kitos žmogos asmenybę, suinteresuotą laisvu tos asmenybės augimu. Tai ir švęskime.