Kadaise mokykloje ir pirmuose kursuose buvom šeriami idėja, kad pasaulis žengia besiplečiančios laisvės keliu. Jau tuoj tuoj ir atsikratysime viduramžiškų prietarų, tik luktelėkite, ir tuoj visas pasaulis bus už rankų susikabinusi šeima. Oi, šeima, tiesa, skamba kiek senamadiškai, geriau, tarkime, viena už rankų susikabinusi NVO. Va taip. (šaržuoju, taip niekas nesakė) Labai intensyviai su šia idėja susidūriau praeitą vasarą savo …
桜見頃
Labai banalu sakyti, kad sningantys sakurų žiedlapiai primena apie laikinumą. Parodykit man, kas jo neprimena? Kai staiga viskas sprogsta kvapais ir visi žino, kad trumpam, todėl reikia skubėti atsižiūrėti/atsikvėpuoti/atsikaifuoti, nors ir šalta, – na, argi ne tas žinojimas yra akivaizdžiausias priminimas, o ne pačios sakuros? Sakuroms tai kas – jos žino, kad taip pat bus dar tūkstantį kartų. Debesys ir …