Mano išleistuvių vakarą bendramokslis Soutarou per karaoke dainavo šitą dainą (nuoroda apačioje). Ją parašė gana žinomas tradicinio humoristinio žanro dainininkas Ikuzo Yoshi.
Daina įdainuota Vakarų Japonijos dialektu, kiek sugebu atpažinti. Jos pavadinimas pažodžiui – „Išvykstu į Tokiją”, bet geriausias lietuviškas vertimas būtų, pasinaudojant „Dviračio žynių” įtvirtintu žargonu, „nu ir nafik, išvarau į Tokiją”. Subjektas – jaunuolis iš kaimo, kuriam atsibodo, kad viskas toli, nėra jaunų žmonių aplink, nuobodu („nėra nei radijo, nei baro, nei audio technikos, ir autobusas atvyksta tik kartą per dieną”). Sprendimas – palikti kaimą ir išvykti į sostinę. Tačiau svajonės apie sostinę ironiškai išduoda itin kaimietišką mentalitetą (oi, mėgstu subtilų japonišką humorą): savo kaimui per protingas besijaučiantis jaunuolis svajoja Tokijuje susitaupęs pinigų nusipirkti karvę ir kalną Ginzoje – pačiame brangiausiame verslo rajone, kur, anot mano draugės, net savivaldybė neįpirktų žemės.
Dažnai klausydavau šitos dainos ar ją niūniuodavau sugrįžusi, dorodamasi su kasdienio gyvenimo nepatogumais ir nuobodumais. Žodžiai „negaliu pakęsti šito kaimo, išvykstu į Tokiją” skambėdavo mintyse, lėtai ritantis per didmiestiškų kamščių smaugiamą, bet dvasia provincialų Vilnių 🙂
そうしましょう、そうしましょう…か?
Comments 1
すごい！すばらし歌だと思います。そして、あなたのブログはとてもおもしろいです。かんしん！