Izraelyje – dar vienas diskusijų sukėlęs teismo sprendimas, apie kurį perskaičiau iš šaunaus žurnalisto D. FB statuso (naujiena turėtų tuoj pasirodyti laikraščiuose). Apskrities teismas nagrinėjo bylą, kai ištekėjęs (nuorodoje – paaiškinimas, kodėl vartoju šį žodį) arabas surezgė planą suvilioti žydę ir apsimetė netekėjusiu žydu. Planas pavyko – moteris su juo permiegojo, o netrukus išaiškėjo tiesa. Žinoma, šlykštu ir apgailėtina. Tačiau teismo sprendimas privertė žagtelėti ne vieną: melagis buvo nuteistas už išžaginimą ir gavo 18 mėn. kalėjimo.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad melas padėjo palaužti aukos pasipriešinimą. Taip sakydamas, teismas neabejotinai teisingais laiko tokius stereotipus:
- Žydė negali pati, savarankiškai nuspręsti permiegoti su arabu, žinodama, kad jis arabas. Jei ji būtų žinojusi, vienintelis būdas ją „paimti” – prievarta.
- Arabas, kaip priklauso pagal „tautinį charakterį”, tokią prievartą ir būtų mielai panaudojęs.
- Jei seksualiniai santykiai kerta tautybių ribas, tai iš karto santykiauja nebe du individai, o tautybė su tautybe.
- Melas apie tapatybę – daug sunkesnis nusikaltimas nusikaltimas nei bet koks kitoks melas, kurio griebiamasi, siekiant nusitempti ką nors į lovą. Prieš septynerius metus Izraelio teismai tik viešaisiais darbais nubaudė vyru persirenginėjančią moterį, kuri, pasinaudojusi suklastota tapatybe, suviliojo kelias paaugles (Izraelyje, kaip ir daugelyje valstybiu, konsensuso amžius, kai nepilnametis laikomas pajėgiu priimti sprendimus dėl lytinių santykių, yra 16 metų). Persirengėlis(ė?) taip pat buvo kaltinama išžaginimu. Teismas nusprendė, kad asmuo iki lytinių santykių turi teisę žinoti, kokios lyties partneris, todėl ji yra kalta, bet ne išžaginimu, o tapatybės nuslėpimu.
Žinoma, žvelgiant iš moters pozicijų, šioje tautybės ir kilmės apsėstoje valstybėje ji turėjo pasijusti siaubingai apgauta. Tačiau vis tiek ši apgavystė nesulyginama su, pavyzdžiui, nuslėpimu kad ir tokio fakto, kad vienkartinio nuotykio partneris serga lytiškai plintančia liga. Mano draugė teisininkė sako, kad tokiais atvejais teisiama už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Girdėjau, kad kai kuriose valstybėse galima paduoti į teismą už „spermos vagystę” – jei moteris pamelavo vyrui, kad saugosi, nors tuo metu sąmoningai planavo pastoti. Tačiau ir tai nebūtų laikoma išžaginimu. Vyrai dažnai meluoja, kad yra viengungiai, kai taip nėra. Įdomu, ar už tai Izraelyje buvo iškelta panašių bylų ir kokie buvo nuosprendžiai.
Kažkodėl spėju, kad jie nebuvo net paduoti į teismą. Jei taip, tai didžiausia šio vyro kaltė – kad, būdamas arabas, apsimetė žydu. O tam dažnai reikia šiokių tokių įgūdžių: įvaldyti tam tikrą akcentą, įsisavinti tam tikrus įpročius. Bet kokiu atveju, išskyrus tautybę, jis nukentėjusiajai pasirodė pakankamai patrauklus. Kažkas iš D. FB statuso komentuotojų paironizavo: „Mano buvusysis apsimetė protingu ir atidžiu. Ar jau turiu bylą?” Draugė pasakojo, kad Lietuvoje buvo atvejis, kai į teismą paduotas vaikinas, permiegojęs su mergina, žadėdamas ją vesti. Tai taip pat melas, bet ne išžaginimas, nes melas neįeina į pakankamai konkrečiai apibrėžtą smurto sąvoką (joje labai svarbu – atimta galimybė priešintis).
Pataisymas (liepos 21): „HaAretz” rašo, kad precedentas jau buvo, ir net be tautybės klausimų vienas vyras, keletą moterų suviliojęs apsimesdamas įtakingu pareigūnu, jau buvo nuteistas už išžaginimą.
Jei ne visa tautybės, mažumų ir nelygaus traktavimo maišalynė, ši byla siųstų visai teigiamai vertintiną signalą. Melavimas, kad kažką suviliotum, užtraukia baudžiamąją atsakomybę – ar galite įsivaizduoti? Kalėjimai persipildytų ne tik vyrais, bet ir moterims, kurie vienam ar kitam vakarėlį nusimovė vestuvinį žiedą. Egzotiškomis puošmenomis kalėjimuose taptų kai kurie keliaujantys afrikiečiai, kurie, pasinaudodami europiečių tikimais sterotipais, mėgsta pūsti miglą, kad gimtosiose šalyse yra princai. Teismų pasisaugoti turėtų ir būriai Pietų europiečių, kurie, atvykę į Lietuvą, skiedžia, jog yra turtingi, moka šokti salsą, nupirks gražių dovanų, įsimylėjo, aplankys ir t.t. ir pan.
Žinoma, ironizuoju. Apgaulė, siekiant ką nors suvilioti, yra šlykšti ir baustina socialinėmis ar asmeninėmis priemonėmis, o dar geriau – turėtų būti imamasi prevencijos. Vyriškis yra kaltas ne tik apgavęs nukentėjusiąją, bet ir išdavęs savo arabę žmoną, ir, kaip taikliai pastebėjo mano draugė teisininkė, pagal šariatą galbūt būtų teisiamas kaip tik už tai. Kaltinamojo statusas kaip diskriminuojamos mažumos atstovo nepateisina melo, siekiant pasinaudoti moterimi. Tačiau laikyti melą smurtu reiškia išplauti paties smurto sąvoką.
—
Atnaujinimas
Kaltinamasis jau paleistas. Sužinojau, kad situacija buvo netgi ne tokia, kaip įsivaizdavau. Na, tipiškas flirtas su „kitokiu” Izraelyje vyksta taip: „Labas, kuo tu vardu, ar tu žydas/ė?” Maniau, kad taip ir buvo, bet pasirodo (logiška, nes dalyviai kalbėjosi hebrajiškai), kad vyras tik prisistatė „žydiška” pravarde, o moteris iš to padarė savo išvadas.