Labai neturiu laiko, taigi trumpai. Prokuratūroje vyksta tyrimas. Liutauras Ulevičius aptaria incidentą ir teigia, kad Holokausto neigimo būta, bet tyčinio įžeidimo neįžvelgia. E.Zuroff’as rašo savo stilium ir stebisi, kad JAV neprisidėjo prie ambasadorių laiško. Labai įdomiai sutapo, kad seminaras mokytojams apie Holokaustą vyko tuo metu, kai plėtojosi šis skandalas. Ar kas nors buvote? Ar minėjo šitą incidentą?
Ką tik „įsijungusiems”: štai kaip prasidėjo Holokausto neigimo skandalas, štai kaip jis tęsėsi, ir kas iš jo išsirutuliojo.
Dabar jau niekas nepasakys, kas lėmė skandalo raidą. Ar tai, kad įsikišo ambasadoriai? Ar artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ESBO ir tai, kad buvo gauta iš JAV finansinė parama, už kurią reikės atsiskaityti (o kai kurie šiam susitarimui labai priešiški), padėjo įtikinti Lietuvos institucijas reaguoti? Ar gal visgi prisidėjo plataus pažiūrų spektro piliečių vienbalsis šio išsišokimo pasmerkimas?
Comments 11
RAUDONIEJI NACIAI (NKVD – KGB struktūros,50 proc žydų) Lietuvoje,Ukrainoje,Rusijoje nekaltų gyventojų nužudė dešimteriopai( kaikurie šaltiniai nurodo šimteriopai) kartų daugiau negu rudieji naciai.Raudonųjų nacistų propagandisto ILJOS ERENBURGO nurodymas sunaikinti Prūsijos gyventojus buvo įvykdytas.Prūsija buvo paskandinta nekaltų gyventojų kraujyje,nužudyta 1,5 milijono kūdikių,moterų,senelių.30 tūkstančių lietuvininkų buvo suvaryti ant ledo lyties Karaliaučiaus pakrantėje,lytis užminuota ir susprogdinta.Tai yra karo nusikaltimai,kurie neturi senaties termino..”Nacių medžiotojai” zuroffai galėtų pradėti ,tuo pačiu” teisiniu” pagrindu ,RAUDONŲJŲ NACIŲ medžioklę Lietuvoje,Izraelyje,Ukrainoje,Rusijoje..Ar Holokaustą patyrę žydai padės masines žudynes ,genocidinius nusikaltimus patyrusiems lietuviams gauti kompensaciją iš Rusijos? Arvydas Damijonaitis,žydų gelbėtojos vaikaitis
Mielai Daivai rekomenduoju internete susirasti BIRUTĖ VERKELYTĖ,Lietuvos Konsulato darbuotoja,jai 95 metai,šviesus protas.apie Sugiharos istoriją gelbėjant žydus.Matome,kad žydams žymiai pelningiau reikšti savo dėkingumą japonui.Lietuviai žydams yra nykstamai mažas,nepelningas objektas Holokausto industrijai.Galėtume padiskutuoti jaukioje Vilniaus kavinukėje..Arvydas Damijonaitis
Algirdai,
keletas pamastymu del „minciu policijos”.
Pirma, bendra pastaba. Matau, kad tarp NK95 nariu yra personaliju, kurios specializuojasi vienoje is kaires pakraipos intelektualu megstamoje srityje: per istorine rekonstrukcija ar per pasaipa vykdomame tradiciniu daugumos (politines, etnines, religines) stereotipu apie mazumas (politines, etnines, religines) dekonstravime.
Puiku, kad demaskuota daug ksenofobijos. Is kitos puses, kritikuojant daugumos stereotipus neisvengta klaidu. 1977 metais, vardan daugumos seksualiniu stereotipu kritikos, Jean-Paul Sartre, Michel Foucault, Roland Barthes, Simone de Beauvoir, Alain Robbe-Grillet, Françoise Dolto, Jacques Derrida (pazistamos pavardes?) gyne tris pedofilus, kurie santykiavo su jaunesniais nei 15 metu mazameciais. (http://www.liberation.fr/evenement/0101365058-libe-en-echo-d-un-vertige-commun). Siandien pripazinta ir psichiatrijoje ir teisej, kad pilnametis pries mazameti visada vykdo prievarta seksualineje srityje.
Antra. Keista yra tai, kad mus apie bendro tipo isitikinimu kontravima ismoke sociologai ir kairieji dekonstruotojai uzmirsta kitu teise i abejojima viskuo tais atvejais, kai kalbama apie isitikinimus, kuriems jie pritaria. Tada jie pradeda elgtis lygiai kaip ta kitais atvejais ju kritikuota dauguma: neteisingas (ar ju isitikinimu neteisingas) mintis ir ju autorius nutildyti juridinemis sankcijomis.
Mane stebino, kaip visi (?) tie, kurie galetu pasididziuot, kad ju minties laisvei ir verzlumui nera jokiu sventu karviu, kalbedami apie sia Stankero istorija, linksniavo baudziamaji kodeksa.
Leiskite priminti vieno is BNS publikuoto NK95, DEMOS ir kt. komunikato signataro Leonido Donskio kita proga parasyto straipsnio ilga istrauka:
„Apskritai mėginimas kriminalizuoti diskusiją man skamba ne tik kaip visiškas nesusipratimas demokratine save laikančioje valstybėje, bet ir kaip rimta grėsmė minties bei sąžinės laisvei, kurią galima imtis mėginti gniaužti prisidengus grėsme nacionaliniam saugumui arba tautos orumui. Atleiskite, bet juk visa tai melodijos iš autoritarinių režimų repertuaro.
O jei man būtų atsakyta, kad Holokausto neigimas taip pat uždraustas ir baudžiamas kaip kriminalinis nusikaltimas Vokietijoje ir Austrijoje, į tą aš atsakyčiau, kad anaiptol nesižaviu šia praktika. Holokausto neigimo kriminalizavimas atpalaiduoja sąžinę ir iš moralės sferos Holokaustą saugiai pašalina bei nukiša į racionaliai sutvarkytų juridinių ir techninių sprendimų sritį. Kita vertus, revizionistams ir Holokausto neigėjams uždedama kankinio aureolė – o juk šituos žmones ir jų pavojingas idėjas reikia nugalėti sąžiningoje diskusijoje, o ne uždarant juos į belangę. Žinoma, galima teisti ir net pasodinti už grotų žmogų, neigiantį praeityje įvykusią tautos ir šalies tragediją, bet tai netrukdo po to demonstruoti paniekos ir visiškos nejautros tos tautos ir šalies dabarčiai”. (http://www.balsas.lt/naujiena/222320/savoku-infliacija-ir-diskusiju-kriminalizacija/4)
Tenka konstatuoti, kad Donskis pasirase komunikata, kuriame „primenamas” Baudziamasi kodeksas, nors ne taip seniai smerke diskusijos kriminalizavima, aiskiai pridurdamas, kad net ir tuo atveju, jei kalbama apie holokausto NEIGIMA; tai vadino „nesusipratimu” demokratijoje ir „gresme” minties laisvei.
Dabar, kai as ziuriu kad ir i Daivos pilietine reakcija, joje primygtinai daug kartu buvo primintas butent Baudziamasis kodeksas, o ne oponento nugalejimas „saziningoje diskusijoje”, apie kuria raso Donskis.
Toks platus pasmerkimu frontas, nors man asmeniskai butu norejesi tokios reakcijos: ei, mielieji NK95 kompanjonai, parasom kartu i „Veida” toki straipsni, pacituojam tokiu saltiniu, tokiu autoriu, tokiu duomentu, kad ji parodzius visi revizionistai pakampemis islakstytu.
Vietoj to buvo pasakyta: „holokaustas nediskutuotinas dalykas, o Stankerui sakes (juridiskai)”.
Bet as dabar paziuriu kad ir save, vidutiniskai, pagal lietuviska vidurki, issilavinusi personaza. Ok. Mane moke, kad kadais buvo karalius Mindaugas. Irodymai – autentiski dokumentai: pora kroniku, Mindaugo laiskai popieziui. Mane moke, kad zeme apvali. Irodymai? Nuotrauka is kosmoso. Mane moke, kad buvo holokaustas. Irodymai? Nezinau. Paprasciausiai nezinau konkretaus istorinio, autentisko, dokumentuoto dokumento pavadinimo, kurio tureciau ieskot (ne pavieniu liudijimu, o globalinio reiskinio analizes). Jus zinot? galit pasakyt cia ir dabar? Kas dar zino? Kodel tiek mazai zino?
Jei NK95, vietoj dogmatinio tono apie nediskutuotinus dalykus, butu isvardijusi 15 tokiu pavadinimu „saziningoje diskusijoje”, butu daugiau naudos. As jausciausi ismokes ir ismokintas. Butu uzkimstos skyles. O vietoj to pabreztas kriminalinis akcentas.
Tarsi juridinis kriminalizavimo faktas savaime irodytu, kad loginis ir faktinis teiginiu turinys yra neteisingas. Visi tik zinos, kad sia tema geriau patylet, jei nenori problemu. O zinios apie holokausta liko tame pat dogmatiniame lygmenyje : „buvo, nediskutuojama. Kas ir kaip tiksliai ar netiksliai buvo, nezinau”.
Stai sitas prioritetas Baudziamajam kodeksui tiesiogiai kelia minti apie „policija”.
Algirdai,
aciu uz detales. Taip, manau, kad elgeisi is tiesu labai korektiskai ir puikiai – skambindamas, domedamas ir klausdamas. Man Tavo paties atliktas mikrotyrimas daug priimtinesnis ir saziningesnis uz zaibiskus verdiktus remiantis tik gramatinem teksto prasmem, kokius padare Viluckas (su vienareiksme antraste „Veidas, nenonacizmo tribuna”), Racas ar, sioje savo pilietineje reakcijoje, Daiva. Paprasciausiai todel, kad zmogaus minciu sudetingumas yra daug platesnis uz teksto reiksme ir apimti. Kaip daznai tai atsimenam – tie, kurie pretenduoja i sazininguma, nekalbu apie tuos, kurie saziningumo pretenzijos neturi – tik tada, kai skalpuojami mes patys ar „musiskiai” (idejose, vertybese, organizacijose). Nes, kaip matau, tie zaibiski verdiktai veliau buvo priversti koreguotis. Anei Veidas nenonacistinis, anei istorikas atstovauja VRM, anei holokaustas neigtas kategoriskai ir bloku.
Vis delto is paties pasakojimo nesupratau, ar kai Stankerui „labai mandagiai” paaiskinai, kad jo poziuris klaidingas, ar buvo aiskiai ivardintas butent sis labai konkretus, labai aiskus faktas/klaida – ne Niurbergo teismo peripetijos, ne skirtingi holokausto skaiciu vertinimai – bet tikslia ir griezta zodzio prasme: holokausto neigimas?
Ir ar jis atsake: „neigiu sesiu milijonu zydu nuzudyma (bet, suprask, neneigiu holokausto, zydu genocido ir keturiu milijonu zydu nuzudymu skaiciaus)”. Ar atsake, kad neigiu holokausto, zydu genocido fakta?
Del minciu policijos, replikuosiu kitame komentare.
>NEMO
bičiuli, aš suprantu Tavo nerimą dėl Bačiulio argumentų. Tai štai Tau mano, kaip šiek tiek įvykių dalyvio istorija:
a) man labai nepatiko tas straipsnis, nuorodą į kurį radau FB.; b) aš parašiau komentarą su savo kritine nuomone ten po tuo straipsniu (gal ir dabar dar yra); c) man paskambino Serafinas (nežinojau, kad jis redaktorius ten) ir bandė visaip paaiškinti, kad čia niekas nekaltas, tai viso labo toks istorinis divertismentas [„autorius norėjo sudominti publiką, parašyti nekasdieniškai”]; d) man labai nepatiko jo paaiškinimai ir aš jam tą pasakiau, o jis man netikėtai davė Stankero numerį ir aš jajam tuomet paskambinau bei labai mandagiai, kaip skaitytojas, paaiškinau, kad mano manymu jis (Stankeras) daro didelę klaidą tokius rašinius rašydamas, kad tai tikrai klaidingas požiūris, o jis sakė, kad jis pats turi žydų giminių, jo žmona esanti etc. ir kad jis supranta mano požiūrį. Aš taip pat jį perspėjau, kad tokia klaida greičiausiai nebus jam lengva, kas man akivaizdu: tokius tekstus rašyti bet kur kitur ES būtų atviros durys į teismą. Na, paraleliai visi reagavo savaip į tą publikaciją. Birutė Sabatauskaitė kreipėsi į prokuratūrą, visiškai teisėtai manau.
Tai taip ir išėjo, jokios čia minčių policijos, kaip kad Bačiulio košmaruose. Stankero vadovybė ir pats Stankeras pasielgė korektiškai ir jokios čia jo „kankinystės” nėra. Didžiausia atsakomybė [ir apie tai per mažai kalbama] yra Veido leidėjų ir redaktorių pusėje. Tai jie užsakė tą straipsnį, kaip man Stankeras pats sakė (be to, jau anksčiau jo rašinių panašia tematika imdavę, jį patys buvo suradę) — tad jie ir sukėlė šią Stankerui nemaloniai pasibaigusią situaciją. Dabar beje jam prokuratūra rengia kaltinimą, o reikėtų pirmiausia Veido sprendėjams.
pagarba — Algis
Author
menion, ačiū, kad priminei, – iš elektroninės versijos redaktoriaus el. paštu anei kitaip nesulaukiau jokių komentarų…
nemo, Daiva neprieštarauja tezei, kad Niurnbergo teismas buvo neteisingas. Daiva prieštarauja įstatymams nusižengiančių tekstų publikavimui.
Pabandykim įsivaizduoti tą patį scenarijų iš pirmo asmens perspektyvos. Eilinis, padorus ir atsakingas pilietis randa žiniasklaidoje straipsnį, kuris pagal galiojančius įstatymus turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Ką toks pilietis turėtų daryti? Idealiu atveju – susisiekti su autoriumi ir/arba leidinio redakcija išsiaiškinti, ar tai nesusipratimas, ar įstatymai pažeidinėjami sąmoningai. Daiva taip ir padarė („Dėl visa ko parašiau el. laišką redakcijai, naiviai klausdama, ar tikrai tokia redakcijos pozicija”). Plius, kas nebūtina eiliniam piliečiui, kiekvieną žingsnį komentavo savo bloge. Kas konkrečiai padaryta negerai? Galbūt vietoj atleidimo VRM galėjo pareikalauti, kad autorius viešai pasiaiškintų, kad buvo blogai suprastas… bet čia jau Daiva nė prie ko, tai buvo darbdavio sprendimas.
Neturiu žurnalistinio išsilavinimo ir net iš bendro išprusimo nežinau, kas yra proporcingumo principas. Bet mano neįgudusiai akiai nemo minėtas Iškausko straipsnis skaitosi kaip įžvalgus ir prieštaraujantis nusistovėjusiai nuomonei. Stankero straipsnis (tiesa, abiejų skaičiau tik ištraukas) skaitosi kaip provokuojantis ir prieštaraujantis jau daug kartų linksniuotam įstatymui. Jei p. Stankeras nenorėjo pasakyti, kad holokausto nebuvo, tai reikėjo taip ir nesakyti.
Ar bausmė asmeniškai autoriui adekvati, tai atskiras klausimas (aš asmeniškai manau, kad perdėta), bet nematau, ką Daiva padarė kitaip, nei priklausytų pilietiškam ir atsakingam žmogui.
Author
nemo, aš irgi buvau patikėjusi, kad žmogus nusišnekėjo, tad užtenka atsiprašymo, bet paskui man parodė kitus jo straipsnius „Veide”. Dar kartą pakartosiu: audringa tarptautinė reakcija kilo ne dėl to, kad kažkas Lietuvoje taip parašė, o dėl to, kad tas kažkas yra VRM vyresnysis specialistas (angliškai „senior specialist” skamba daug rimčiau). Ambasadoriai apie istoriją galėjo sužinoti iš Dovido Katzo (jis turbūt vienas iš pirmųjų išvertė tą citatą) arba iš savo darbuotojų, atliekančių spaudos apžvalgas. Patikėk, man pačiai labai nepatinka, kad tarptautinė žiniasklaida ignoruoja vietinį pasipriešinimą ir tai, kad vietiniai kritikai pirmiausia pastebėjo šitą publikaciją.
Dėl mano blogo – tai yra mano pilietinė reakcija, o ne žurnalistinė.
Siaip, nors tiesiogiai neuzsiminta apie Stankera, bet manau kad neatsitiktinai pasirode Iskausko straipsnis, paskelbtas Delfi, kuriame jis paremia teze apie Niurberga kaip „nugaletoju teisma”:
http://www.iskauskas.lt/2010/11/28/ar-reikia-naujo-niurnbergo/
Siaip tai jo, sita istorija pradeda man visai nepatikti. Nes ji issivyste taip, kad jos intencija, kova pries antisemitizma ir holokausto neigima, visiskai nebeatitinka tikroves.
Gerai, kad buvo sureaguota ir issiaiskinti netikslumai. Taciau galima pasiteirauti – kodel Daiva Repeckaite ir kitas aktyvas, taip operatyviai sureagaves ir surinkes balsus ir reakcijas – nepasiteiravo tiesiai Stankero taip, kaip cia Baciulio – ar tamsta neigia holokausta? Kazkaip is karto 100 procentu pasiduota prielaidai, kad neigia. Taip, tiesiogine formuluote tai pareme. Ir vis delto, kai kartais paskaitau kaip NK95 aktyvas desifruoja savo oponentus, tai nevengia isnagrineti net visai ju teiginiu nekaltu prielaidu, paskui prielaidos prielaidu, paskui prielaidos prielaidu prielaidos, kuri gali buti jau „kalta”. Kazkodel is karto entuziastingai ir su uzsidegimu pasokta ir pirmyn nacionaliniu ir tarptautiniu frontu pries tai, kas pasirode esa labiau aplinkybiu sampyna, nei tikras ir grynas ir apokaliptinis holokausto negacionizmas.
Tai blogas zurnalizmas, jei apie zurnalizma kalbet. Ypac po to, kai cia pati Daiva taip graziai ir demokratiskai kalbino Zurrofa, kurio niekas nesupranta, nes spauda ji iskraipo, perduoda tik radikaliausius , is konteksto isimtus pasisakymus. Tokios gilesnio pasiinformavimo nuostatos neparodyta Stankero atveju. Jis pristatytas pacioje radikaliausioje imanomoje versijoje, be jokiu atspalviu, tonu, akcentu, kuriuos taip megsta mineti NK95.
Trecia, Serafinas kita diena paneige apie Veido ir paties Stankero intencijas neigti holokausta is principo. Dar veliau tai per televizijos laida padare pats Stankeras. Deja, nemaciau Donskio komentaro, nemaciau NK95 komentaru sia tema. Man labai idomu – ar mineti septyni ambasadoriai (kuriuos kontaktavo Donskis ar kas?) buvo informuoti apie tai, kad istorikas tuoj pat viesai patikslino ka jis turejo galvoje? Ar jie isliko su ta pirmine informacija?
Kaip vertinti Stankero paneigima? Kaip nuosirdu patikslinima ar kaip issigandusi issisukinejima? Tai, galu gale, yra jo sazines vidus, kurio niekas negali perzvelgti. galima vertint tik isore. O isoriskai jis paneige tai, ka pasakes, patikslines, jog gramatine formuluote neatitiko jo minties. Na, taip buna. Ir mes, taip kaip isoriskai priemem jo holokausto neigima, taip isoriskai turim patiket ir jo pasitaisymu.
Man butu labai nuostabu, jei Donskis ir NK95 staiga igytu toki sugebejima kategoriskai girdet kitu sazines balsa . Tokia pretenzija rodytu pati blogiausia dalyka – ideologini besalygiska tikroves tempima prie savo vertinimu. Minties totalitarizma. Kaip yra buve ir man paciam ne karta: vienas is pavyzdziu, buvo teigiama, kad as niekinu moteris todel, kad esu katalikas. Pridejes ranka prie sirdies sakau – neniekinu. Be to, pazistu ne viena, uz kuria pats esu menkesnis. Ir is tikro neniekinu. O man replikavo – butinai turi niekinti, NES esi katalikas. Kaip galite lengvai suprast, kairiu paziuru asmuo apie krikscionybe turejo ideologini patriarchalini supratima (viena is galimu), kurio laikesi taip kategoriskai, kad negalejo priimti, tiesiog buvo kurcias mano vidinei nuosirdziai patirciai, kuri verte reformuot ta supratima.
As perziurejau reakcijas keliomis kalbomis, kurias moku. is tiesu, si istorija apie Stankera isplito neitiketinai. Ir dviejuose trecdaliuose ji suformuluota taip, kaip ji buvo pateikta kieno? Donskio, Daivos repeckaites, nk95? – kad bloku ir kategoriskai Lietuvoje „legenda” pavadintas holokaustas. Tik dalis dar is kazkur suzvejojo Serafino ar paties Stankero paneigimo fakta. Kiti nesivargino arba neturejo informacijos. Taciau kompleksyvus rezultatas yra tas, kad apie Lietuva isplito nepilna, galima pasakyt, melaginga ivykio versija ir interpretacija. Ir tai yra daugiau blogai, nei gerai. O kas delto nusipelne? Kas nepasitikslino, pries kategoriskai istransliuodamas holokausto bloku neigima tarptautinei rinkai ar autorius is tikro slaptas ir ar is tikro jis bloku viska neigia, ar straipsnis atspindi redakcijos nuomone ir t.t.?
„…tyčinio įžeidimo neįžvelgia” – o kaip kitaip? Kas daugiau jį patvirtins, išskyrus sąmokslo teorijas, etikečių lipdymą ir individualias interpretacijas nutaisyto rimto BBC pranešinėtojo veido fone („kas dabar pasakys…” (c) Repečkaitė)?