Baisiai spirga kiti darbai, bet smagu pasidalyti su tinklaraščio skaitytojais istorija apie vieną interviu, kurį paėmiau anksčiau šį rudenį. Nors paprastai neskaitau komentarų savo tekstams, tačiau pasirinktoje žiniasklaidos priemonėje komentuoja tik registruoti skaitytojai, taigi komentarai vertingesni ir vertesni dėmesio.
O buvo taip. Greičiausiai dauguma būsite girdėję apie vadinamąjį nacių medžiotoją Efraim’ą Zuroff’ą – jis yra Simono Wiesenthal’io centro Jeruzalės skyriaus direktorius. Centras užsiima buvusių nacių bei jų kolaborantų sekimu visame pasaulyje, renka dokumentus, kad šiuos asmenis būtų galima patraukti į teismą. Pats Zuroff’as pagarsėjęs savo aštriais pasisakymais: jo nuomone, Lietuva apgailėtinai atsilieka, sekdama ir teisdama buvusius nacius. Gegužę dešiniajame Izraelio dienraštyje „Jerusalem Post” jis išspausdino komentarą, kuriame smerkė JAV paramą Holokausto švietimui Lietuvoje, nekritikuojant dabartinės Lietuvos vyriausybės veiksmų. Pasak Zuroff’o, viskas susidėlioja į vientisą paveikslą: Lietuvos valdžia neteisia nacių, remia neofašistines eisenas, vadovauja judėjimui, kuriuo siekiama sovietinio režimo nusikaltimus prilyginti nacių nusikaltimams ir šiaip manipuliuoja istorija. Panašiu metu Dovid’as Katz’as įtakingame žurnale Tablet Magazine publikavo pasakojimą apie panašius įvykius, pridėdamas buvusių geto kalinių istorijas ir girdamas užsienio ambasadorius už paramą dviems apkaltintoms moterims. Abu veikėjai Lietuvos spaudos itin „mėgstami”: kaskart, kai pasako ką nors aštraus, bent jau Delfi atsiranda jų citatos ir pasipila piktų komentarų lavina. Tačiau abu yra įsitikinę savo misija, ir britų ar amerikiečių viešoji nuomonė jiems rūpi labiau nei lietuvių. Anksčiau D.Katz’as savo komentare nacizmo ir komunizmo lyginimą yra vadinęs „baltiškuoju virusu”, baltus – „rytiečiais”, šias šalis – „Europos tolimaisiais rytais”. Taigi nors sunku nesutikti su faktais, į kuriuos jie abu atkreipia dėmesį, pati raiška, nenuostabu, kelia pyktį Lietuvos visuomenėje, nes remiasi įsišaknijusiais „autoritariškų rytiečių barbarų” stereotipais. Dovid’ui Katz’ui tai esu ne kartą minėjusi asmeniniuose pokalbiuose (susitikau su juo Tel Avive), ir paskutiniu metu, atrodo, jo tonas sušvelnėjo. Tačiau man daug neramiau tai, kad, pagauti šių dviejų asmenų išraiškos priemonių sukeltų emocijų, daug spaudos skaitytojų Lietuvoje tampa praktiškai akli patiems faktams ir įsitraukia į vėžlio kiautą: ko gi šitie iš mūsų nori? negi kiekvienas lietuvis turi muštis į krūtinę? nejaugi jie niekina sovietinio režimo aukų atminimą? Šios baimės yra neracionalios: nei kas niekina, nei individualios kaltės tikisi. Tačiau Lietuvai tikrai būtų reikalinga ir sveika adekvačiau mokyti ir diskutuoti apie kolaboravimą su naciais, nepalikti jokios properšos laikyti kolaborantus didvyriais, net jei jie turi nuopelnų Lietuvos savarankiškumui, ir, žinoma, kreipti didesnį dėmesį į šiuolaikinį neo-nacionalizmą – ne vien dėl to, kad iš išorės išties atrodo nekaip…
Tačiau ne faktai kviečia polemizuoti, o abiejų komentatorių įsitikinimas, kad Lietuvoje užgniaužta alternatyvi nuomonė ir Lietuva šiuo klausimu praktiškai nedemokratiška. Kažkada ėmiau ir parašiau D.Katz’ui klausimą, ar yra bandęs savo turimą medžiagą pateikti žinomiems žmogaus teisių aktyvistams (juos išvardijau), komentaruose pacituoti bent vieną Lietuvos veikėją, kad ir savo draugą Leonidą Donskį, surengti diskusiją su Lietuvos istorikais? Nutiko taip, kad tas laiškas nukeliavo pas E.Zuroff’ą, ir netrukus gavau jo atsakymą. Nacių medžiotojas nebuvo girdėjęs apie mano minėtas organizacijas ir asmenis, nes, jo žiniomis, jie niekada nepasisakę apie Holokaustą. Tada surinkau jam L.Donskio, Z.Vitkaus ir kitų tekstus šia tema, nusiunčiau nuorodas į visą nacionalistinio maršo ir svastikų legalizavimo kritiką. Galiausiai iš susirašinėjimo gimė idėja: kodėl gi nepaaiškinus Lietuvos publikai jo pozicijos? Kodėl neleidus jam pačiam, o ne per aplinkui, ar, kaip sakydavo viena mano matematikos mokytoja, „per Ariogalą į Kalniečius [rajonas Kaune]”, kreiptis į Lietuvos skaitytojus? Buvo aišku, kad tikrai ne visiems patiks, bet laikausi nuomonės, kad debatai praktiškai visada yra gerai, ir funkcionuoju pagal idėją „galbūt nesutinku su tavo nuomone, bet nepagailėčiau savo gyvybės, kad galėtum laisvai ją išsakyti”. Kur daugelis mato susipriešinimą, žurnalistas mato galimybę.
Rugsėjo pabaigoje sutarėme dėl interviu. Paklausiau, kodėl E.Zuroff’as skiria tokį dėmesį Lietuvai, kuo ji išsiskiria, jei išvis, jo darbo kontekste. Pašnekovas kalbėjo daug ir noriai, nereikėjo papildomai klausinėti. Panašu, kad jis tikrai buvo nusiteikęs dialogui su Lietuvos publika, nesitikėdamas savaime suprantamybių, viską išsamiai aiškindamas. Pasiūliau tekstą žurnalui „IQ. The Economist”, kuriam iki tol buvau nusiuntusi vieną tekstą ir kurį, skaitomą išsilavinusių Lietuvos gyventojų, laikiau puikia debatų platforma. Tuometinis redaktorius pasiūlė interviu palaikyti lapkričio mėnesio numeriui, kai bus rengiamas specialus numeris apie Lietuvos žydus ir jų palikuonis. Taip ir padariau. Spalį tekstas buvo pas redaktorių. Tačiau tada IQ prasidėjo man visiškai nežinomi procesai. Nenoriu pasakoti asmeninių detalių, bet ilgą laiką negavau atsakymo, ar interviu tikrai pasirodys tame numeryje. Man atostogaujant Berlyne, Delfi perskaičiau, kad Vladimiras Laučius atleistas iš redaktoriaus pareigų. Numeryje savo interviu neradau…
Ši padėtis mane labai nuliūdino. Jau dabar E.Zuroff’ui, žiūrint iš šalies, visa įvykių marmalynė Lietuvoje atrodo kaip kažkas kruopščiai sustrateguoto: štai čia debatuojama dėl istorijos, o tuo tarpu teismas leidžia naudoti baltiškąją svastiką, o Nepriklausomybės atkūrimo dieną žygiuoja skustagalviai. Istorija su interviu irgi atrodo nekaip, ir sąsajų galima sugalvoti, kur jų nėra: interviu spausdinti sutikęs redaktorius atleidžiamas, interviu nepublikuojamas. Išties tai nesusiję: paskutinis numeris, mano žiniomis, yra dar V.Laučiaus „kūdikis”. Vidiniai IQ procesai man iki šiol liko nežinomi… Bet aš nesu redakcijos narė, taigi nesistebiu ir nesigilinu. Vis dėlto pavaduojantis redaktorius pasakė, kad kitas numeris užpildytas, taigi E.Zuroff’o mintys į dienos šviesą galės išeiti tik kitąmet.
Taigi ėmiausi ieškoti, kur publikuoti interviu, kad visi liktų patenkinti. Tai mažiausiai radikalios E.Zuroff’o mintys, kada nors skambėjusios Lietuvos spaudoje, daug argumentų ir paaiškinimų. „Atgimimas” debatams, kuriuose noriu dalyvauti, kiek per mažas. Antradienį tekstą pasiūliau Delfi: parašiau, kad interviu portale dažnai cituojamas E.Zuroff’as aiškina savo poziciją, taigi būtų geras įnašas į vykstančius debatus. Nenoriu cituoti asmeninės korespondencijos, bet Delfi redaktorė man atsakė, jog nemato prasmės duoti Zuroff’ui tribūnos. Parodžiau trumpą ištrauką, ir ji atsakė, kad ne jam mokyti, kaip prisiminti istoriją. Tuoj pat nusiunčiau visą tekstą Bernardinų redaktoriui Andriui Navickui. Neberūpėjo gauti jokio atlygio: svarbu, kad nekiltų skandalas dėl visų žiniasklaidos priemonių atmesto teksto, kuriame leidžiama pasisakyti Lietuvoje nemėgstamam veikėjui.
Trečiadienį A.Navicko sprendimo dar nežinojau, bet iš kitų žmonių išgirdau, kad E.Zuroff’as pakviestas vasarą atvykti į Lietuvą ir dalyvauti debatuose apie istoriją. Tapo dar neramiau. Kas, jeigu niekas taip ir nepublikuos rugsėjį paimto interviu? E.Zuroff’as dar labiau nusivils ir tikrai Vilniuje pasakys ką nors ypač aštraus, žiniasklaida tai pasigaus ir užsisuks dar vienas emocijų ratas. Tačiau ketvirtadienio rytą galėjau lengviau atsipūsti: tekstas kabėjo portale.
Komentarai gana nepalankūs: kaltinama sąmokslu, tam tikros nuomonės propagavimu (nors tai juk tik interviu, E.Zuroff’ui net neduota pačiam parašyti teksto), dirvos ruošimu jo paskaitai vasarą (iš kur skaitytojai sužinojo? Kiek žinau, plačiai tai neskelbta). Galiu drąsiai ir atvirai pasakyti, ir šis tinklaraštis, žinia, yra oficialiausias ir betarpiškiausias mano raiškos kanalas, – absoliučiai iš nieko negavau pinigų už šitą tekstą. Istoriją jau žinote. Pradžioje tikėjausi autorinio atlyginimo už įdomų interviu, paimtą iš žmogaus, prie kurio ne taip lengva prieiti, bet vėliau tapo svarbu, kad jis tiesiog pasirodytų (jei nebūtų publikavę Bernardinai, būčiau atsigręžusi į savo „gimtąjį” „Atgimimą”, bet jis nėra užsukęs debatų šia tema, skirtingai nei Delfi, ir yra mažiau skaitomas). Neturiu jokio intereso skleisti E.Zuroff’o poziciją – dažnai pati nesutinku su jo pasirinktomis raiškos priemonėmis ir manau, kad reikia turėti socialinio jautrumo ir, kiek įmanoma, išklausyti gal ne tiek kitą pusę, bet įvairius pustonius, kurie dažnai paskandinami konfrontacijoje. Bet jis juk specializuojasi nacių gaudyme, tuo ir užsiima. Manau, interviu paaiškina, kad jo komentarai apie Lietuvą nėra koks nors maniakiškas „užsisėdimas”.
Kiekvieną kartą įlindus į tokią konfrontacinę temą neišvengiamai kyla minčių, kad gal geriau neįsti. Bet kaip nepasinaudosi proga, kai netikėtai gauni tiesioginį priėjimą prie mitologizuotos asmenybės, cituojamos tik per aplinkui (iš užsienio spaudos)? Dar kartą priminsiu: manau, debatai sveika ir naudinga.
Comments 15
Pingback: Antisemitizmas Lietuvoje – iš neišmanymo? | Kauno Žinios
RAUDONIEJI NACIAI (NKVD – KGB struktūros,50 proc žydų) Lietuvoje,Ukrainoje,Rusijoje nekaltų gyventojų nužudė dešimteriopai( kaikurie šaltiniai nurodo šimteriopai) kartų daugiau negu rudieji naciai.Raudonųjų nacistų propagandisto ILJOS ERENBURGO nurodymas sunaikinti Prūsijos gyventojus buvo įvykdytas.Prūsija buvo paskandinta nekaltų gyventojų kraujyje,nužudyta 1,5 milijono kūdikių,moterų,senelių.30 tūkstančių lietuvininkų buvo suvaryti ant ledo lyties Karaliaučiaus pakrantėje,lytis užminuota ir susprogdinta.Tai yra karo nusikaltimai,kurie neturi senaties termino..”Nacių medžiotojai” zuroffai galėtų pradėti ,tuo pačiu” teisiniu” pagrindu ,RAUDONŲJŲ NACIŲ medžioklę Lietuvoje,Izraelyje,Ukrainoje,Rusijoje..Ar Holokaustą patyrę žydai padės masines žudynes ,genocidinius nusikaltimus patyrusiems lietuviams gauti kompensaciją iš Rusijos?
Mielai Daivai rekomenduoju internete susirasti BIRUTĖ VERKELYTĖ,Lietuvos Konsulato darbuotoja,apie Sugiharos istoriją gelbėjant žydus.Matome,kad žydams žymiai pelningiau reikšti savo dėkingumą japonui.Lietuviai žydams yra nykstamai mažas,nepelningas objektas Holokausto industrijai.Galėtume padiskutuoti jaukioje Vilniaus kavinukėje..Arvydas Damijonaitis
Zurofai vokiečių belaisvių stovyklose smagindavosi šaudydami vokiečius.Per diena prišaudydavo iki tūkstančio.Prūsija buvo paskandinta nekaltų 1,5 milijono gyventojų krauju.”Nacių medžiotojai”yra priedanga sadistiniams zurofų keršto protrūkiams..Laikas baigti siautėti,informacija apie fanatikų sionistų nusikaltimus neturi būti slepiama.Arvydas Damijonaitis,žydų gelbėtojos vaikaitis.
Author
Ką turite galvoje „Lietuvos konsulatas Vilniuje”? Diplomatai išdavinėja vizas savo nuožiūra arba suderinę su SAVO vyriausybe. Pasidomėkite procedūromis.
INFORMACIJA: Jau įrodyta, kad lietuviai niekad nedalyvavo jokiose akcijose prieš žydus.ŠMEŽIANČIĄ LIETUVIUS dezinformaciją platina, nuotraukas padirbinėjo, dokumentus klastojo NKVD-KGB ir naciai(žiūr.internete Irena Tumavičiūtė, ” Lietuvių šmeištas..” ).Bolševikinės Rusijos vadovybė Kremliuje, 80 proc. NKVD, 50 proc.žydų tautybės ” vadovai” organizavo ir vykdė lietuvių, ukrainiečių(HOLODOMO
R)genocidą, Katynės žudynes…Arvydas Damijonaitis, žydų gelbėtojos vaikaitis
Svarbi informacija:žydų nedėkingumas lietuviams
Japonas Sugihara, tik gavęs Lietuvos Konsulato Vilniuje VIZAS žydams,galėjo padėti jiems išvykti.Todėl didžiausią dėkingumą šitoje Sugiharos labdaringoje akcijoje žydai turėtų pareikšti Lietuvos Konsulatui Vilniuje.Kodėl žydai dėkingi tik Sugiharai?Negraži, nedėkinga lietuviams istorija.Matomai šmeižti lietuvius pelningesnis biznis( iš žydų kančios pelnosi žydai,Norman Finkelstein)..ARVYDAS DAMIJONAITIS,žydų gelbėtojos vaikaitis
@Zeppelinus:
Na, svastika Suomijos kariniai lėktuvai buvo žymimi tik iki 1945 metų. Tais pačiais metais svastika išgaravo ir iš karinių oro pajėgų vėliavos bei kitų heraldinių simbolių. Įdomu, iš kur tokia informacija, kad ir dabar ta svastika kaip oficialus simbolis?
Suomiai pakeitė simbolius, tačiau senų nenudraskė – todėl lengva rasti ir svastikų, ir milžiniškų caro skulptūrų, ir sovietinių pabaisų, skirtų “tautų draugystei”.
Na, svastika Suomijos kariniai lėktuvai buvo žymimi tik iki 1945 metų. Tais pačiais metais svastika išgaravo ir iš karinių oro pajėgų vėliavos bei kitų heraldinių simbolių. Įdomu, iš kur tokia informacija, kad ir dabar ta svastika kaip oficialus simbolis?
Suomiai pakeitė simbolius, tačiau senų nenudraskė – todėl lengva rasti ir svastikų, ir milžiniškų caro skulptūrų, ir sovietinių pabaisų, skirtų „tautų draugystei”.
Keletas griežtesnių mano pastabų konkrečiai jums, o ne E. Zurofui, bet tiesiog kitaip neišeina susidūrus su tokiu radikalumo laipsniu:
„reabilituoti LLV” – kur ir kas LLV nuteisė, kad reikėtų ją reabilituoti? 🙂
“Lietuva – lietuviams” įeina į kurstymą – dar viena niekuo nepagrįsta jūsų mintis.
„aš asmeniškai irgi palaikau, kad tokios demonstracijos būtų draudžiamos” – štai ir visas jūsų demokratiškumas. Bet čia nieko keisto, kuo radikalesnis kairysis, tuo labiau siekia uždrausti nacionalistams reikštis, ir atvirkščiai. Taip, jūs tokiais pasisakymais save tuo priskiriate prie radikaliausių jėgų.
„baltiškoji svastika buvo naudojama nacionalistiniame kontekste” – iš kokių sovietinių vadovėlių, atleiskite, atsinešta jūsų „nacionalizmo” samprata? Iš kur jūs įsikirtote į galvą, kad tai uždraustas ir draustinas dalykas? Iš delfi publikacijų? Nekalbant jau apie tai, kad jūsų straipsnyje apie Trojos arklį yra „cielas” nulis įrodymų, kad svastika buvo panaudota „nacionalistiniame” kontekste, tik daug papilstymo. Nebent jums paveldosaugininkas=nacionalistas
Author
Ačiū už duomenis. Dėl Suomijos tikrai nežinojau, nieko sau… Taip pat ir dėl nuteisimo iki gyvos galvos.
Paprastai demokratinės konstitucijos turi nuostatas, kuriose aiškiai nurodoma, jog neapykantos kurstymas (vadinamoji „hate speech”) yra už žodžio laisvės ribų, o „Lietuva – lietuviams” įeina į kurstymą, taigi aš asmeniškai irgi palaikau, kad tokios demonstracijos būtų draudžiamos, juolab kad ir baltiškoji svastika buvo naudojama nacionalistiniame kontekste, o ne archeologų suvažiavime. Plačiau apie tai rašiau čia: http://www.atgimimas.lt/Komentarai/2010-metai-birzelio/Trojos-arklys-baltiskose-iskasenose
Esu paklausiusi kelių šių veikėjų, kodėl jie nepasisakė, pvz., apie romų išvarymą iš Prancūzijos. Tačiau SVC gali atsakyti, kad svarbiausia jiems – nacių nusikaltimai, kolaboravimas ir atminties įprasminimas. Tie, kurie prieš augantį nacionalizmą R.Europoje pasisako iš pilietinės pozicijos, mano nuomone, turėjo prabilti. Būtų buvę labai galinga, jei koks Holokausto tyrinėtojas būtų viešai pasmerkęs tai, kaip Prancūzijos valdžia, nors ir baltomis pirštinaitėmis, bet atvirai kartoja pirmuosius nacių žingsnius (išsami propaganda – tam tikrų grupių išskyrimas ir dehumanizavimas – jų teisių suvaržymas ir izoliavimas). Taigi labai gaila, kad to neįvyko.
Turiu idėją: galbūt specialiai tinklaraščiui padaryti antrą dalį ir visus Jūsų klausimus užduoti Zuroff’ui? Norėtumėte?
Miela Daiva,
dėkoju už atsakymą.
Kelios pastabos Jūsų komentarui:
Nepaminėjote, apie kokį laikotarpį eina kalba, minint šį skaičių. Jeigu skaičiuoti ir pokario teisminius procesus, tų nacių įvairiose pasaulio šalyse buvo nuteista tūkstančiai. SSSR, kurios sudėtyje iki 1990 buvo Lietuva, persekiojo nacistų pagalbininkus ypač įnirtingai.
Paskutinis žydų genocido dalyvis Lietuvoje buvo KGB sučiuptas ir nuteistas sušaudyti, berods, 70-ųjų pabaigoje.
Leiskite sužinoti, ką Jūs šiuo atveju vadinate „nuosprendžio įvykdymu“? Linčo teismą su korimu minios akivaizdoje? Ar visgi civilizuotos visuomenės teisines procedūras?
Generalinės prokuratūros duomenimis nuo 1990 iki 2008 m. Lietuvos teismuose nagrinėta 19 baudžiamųjų bylų, susijusių su žydų genocidu, kuriose kaltinimai buvo pateikti 28 asmenims, 10 iš jų pripažinti kaltais ir nuteisti laivės atėmimu, vienas iš jų nuteistas kalėti iki gyvos galvos, kaltinamajam nedalyvaujant teismo posėdyje.
Vienas asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimu, 4 asmenys išteisinti dėl įrodymų trūkumo, 5 kaltinamieji mirė iki bylų nagrinėjimo teismuose.
Plačiau apie tai čia – Jums pažįstamo pono D.Katzo tinklalapyje: http://www.operationlastchance.org/LITHUANIA_34-36.htm
Faktas yra tai, kad kai nenori matyti faktų – tai ir nematai.
Kodėl jų nemato ponas Zuroffas – daugmaž aišku, o štai kas Jums trukdo pamatyti ir jo apie tai paklausti…?
Taigi Jus pati juos minite:
– Ponas Zuroffas siekia neteisėtai riboti Lietuvos piliečių konstitucijos ir įstatymų jiems suteiktą žodžio laisvę – ir reikalauja uždrausti taikią piliečių demonstraciją valstybinės šventės proga dėl jam nepatinkančių tų piliečių pažiūrų.
Jei Jūs manote, kad tai pagarba žodžio laisvei, tuomet mes skirtingai suprantame šią sąvoką. Jūsiškė, ko gero, nelabai atitinka demokratinių valstybių Konstitucijose įtvirtintas, nes nepakanka įvardinti taikų piliečių renginį „nacionalistų maršu“, kad jį uždrausti – reikia įstatymo numatytų pagrindų.
– Ponas Zuroffas siekia neteisėtai drausti archeologinių senovės baltų artefaktų atvaizdų viešą demonstravimą, nors Lietuvos įstatymai to nedraudžia. O ir kodėl turėtu?
Beje, miela Daiva, ar Jums kada nors gyvenime teko matyti Suomijos prezidento štandartą ar dabartinę Suomijos karinių oro pajėgų vėliavą?
Štai ji – tik neapalpikite:
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Finland_Air_force.gif
O juk galėjote ir paklausti pono Zuroffo į akis, kodėl internetas pilnas jo pasipiktinimų dėl senovės baltų archeologinių iškasenų vaizdų – ir nei vieno žodžio – dėl buvusios Hitlerio sąjungininkės Suomijos oficialios valstybinės simbolikos?
Ar čia kartais ne dvigubi standartai?
Kas dėl Prahos deklaracijos, tai pono Zuroffo nepasitenkinimas išplaukia iš labai jau rasizmu atsiduodančių prielaidų, kad žydų tautos kančioms niekas prilygti negali ir kad bolševikų režimas buvo ne toks nusikalstamas, kaip nacistų, nors tokia pozicija neatlaiko jokių objektyvių matavimų.
O juk galėjote paklausti, ar jam negėda dalyvauti V.Putino kleptokratinio režimo finansuojamoje stalinizmo reabilitacijos ir sovietų armijos, atnešusios į Rytų Europą okupaciją ir žmonių kančias, šlovinimo kampanijoje? Nors gal Jūs apie tai negirdėjote?
Jūs rašote:
– kitaip sakant, pateikti mūsų auditorijai ne autentišką ir atvirą, bet adaptuotą ir mandagiai užmaskuotą pono Zuroffo pažiūrų ir siekių versiją.
Dėkui, žinoma, bet aš jau geriau ir toliau skaitysiu to pono atviravimus užsienio spaudoje. Pravartu turėti maksimaliai artimą objektyviai realybei pasaulio vaizdą, o ne politkorektišką light versija.
OK, tuom ir baigsiu. Atsiprašau už tokį ilgą ir gal kiek sarkastišką komentarą.
Author
Na, nesu aš jokia Lietuvos atstovė, nesu tam įgaliota. Klausiau apie tai, kas man įdomu, o būtent, jo tikslus ir iš kur tas, kaip gali pasirodyti mums čia, išskirtinis dėmesys Lietuvai (Vengrijoje daugiau neo-nacizmo ir pan., bet neteko nieko girdėti apie ją). Visas interviu nuorašas su patikslinimais yra ilgesnis, bet į publikuojamą tekstą sudėjau labiausiai išplėtotas ir, mano nuomone, mažiausiai Lietuvoje žinomas jo mintis. Dėl dvigubų standartų, jo duomenimis, pasaulyje nuteista 80 nacių nusikaltėlių įvairiose šalyse, jei turite kitokių duomenų, prašau pateikti. Dėl nepagarbos žodžio laisvei – gal galite pateikti konkrečių įrodymų, labai įdomu. Bendrai apie tai, ką kritikuojate, galima pasakyti taip: turint galvoje jo darbo specifiką, jis gali nesunkiai į viską atsakyti, kad jo darbas medžioti nacius, ir į viską jis žvelgia būtent iš tos varpinės beigi nėra įpareigotas žvelgti kažkaip kitaip. Faktai tokie, kad nepriklausomoje Lietuvoje nė vienam kolaborantui nėra įvykdytas nuosprendis, kad leista naudoti svastiką, ir net turint 2008 m. patirtį, leista rengti nacionalistinį maršą („Lietuva – lietuviams”), kurį dargi globojo Seimo narys. Taip pat buvo minčių reabilituoti LLV, kas yra taip pat pokraupis aktas. Komentuoja Sakalas, dar medžiagos yra jo pateiktoje nuorodoje.
Vienintelis aspektas, prie kurio tikrai galima prisikabinti, yra šis: kaip nacių medžiojimo specifika veda prie Prahos deklaracijos, kuri nėra suformuluota visiškai taip, kaip teigia E.Z. (bet yra suformuluota blogai, jei paklausite manęs, ir anaiptol netinkama būti bendru Europos istorijos vertinimu). Nepaneigiamas faktas yra ir tai, kad Lietuvos atstovai stengiasi prastumti Prahos deklaraciją ES lygmeniu, taigi kalbame net ne apie Lietuvos vidinius reikalus.
Dabar dėl galimybių. Man visiškai nerūpi jo nuomonę padaryti labiau girdimą pasauliui. Pritraukite vaizdą, prašau, į Lietuvos žiniasklaidą. Joje matome labai vienodą šabloną šiuo klausimu. Šio interviu tikslas – pakviesti jį prabilti į Lietuvos publiką (turbūt nepaneigsite, kad tonas skiriasi), kurią jo žodžiai pasiekdavo paskiromis citatomis iš užsienio spaudos. Turbūt sutiksite, kad galimybės pateikti savo nuomonę Lietuvos publikai ne tokios milžiniškos, jei toli gražu ne kiekviena žiniasklaidos priemonė sutinka netgi spausdinti kažko kito atliktą interviu.
Dėl jo dalyvavimo debatuose vasarą nieko nežinau – tik girdėjau, kad atvažiuos. Sekite spaudą.
Gerbiama Daiva,
Jūsų interviu su liūdnai pagarsėjusiu p.E.Zuroffu nustebino – blogąja to žodžio prasme.
Ponas E.Zuroffas pasaulio žiniasklaidoje turi milžiniškas galimybes savo antilietuviškai pozicijai reikšti – ir reguliariai tai daro.
Norint ją sužinoti pakanka įvesto googlėje jo vardą kartu su Lietuvos pavadinimu – ir užgrius nuorodų lietus. Tam, kad šią poziciją dar kartą išgirsti, tikrai nebuvo jokio reikalo taip toli trenktis.
Buvo galima tikėtis, kad prasiskynusi iki šio veikėjo energinga Lietuvos žurnalistė nepasidrovės užduoti ponui Zuroffui ir nepatogių klausimų – apie jo taikomus dvigubus standartus, teisinių principų paminimą, nepagarbą žodžio laisvei ir pan.
Deja, deja – Jūsų interviu labiau priminė ne Lietuvos atstovės klausimus atviram Lietuvos priešui, koks, be abejo, yra ponas E.Zuroffas, bet – kaip tai ir pastebėjo komentatoriai – įžanginę-reklaminę to pono būsimos paskaitos akciją.
Na, kad jau iš Jūsų klausimų tas ponas nepajuto – ką apie jį ir jo antilietuvišką veiklą mano Lietuvos gyventojų dauguma, belieka tikėtis, kad jis tai išvys savo vizito metu.
Beje, jei ne paslaptis – gal galėtumėte patikslinti – kada ir kur įvyks ta pono Zuroffo paskaita?
Norėtusi sudalyvauti…
Ačiū, Daiva, už puikų darbą! O interviu reikia toliau siūlyti į tikrąjį The Economist. Ar The Atlantic.