Dar ne pabaiga: Holokausto neigimo skandalas plečiasi

Šiandien ryte norėjau parašyti naują blogo įrašą, kurį būčiau užvadinusi „Epilogas:…” Jame būčiau apsvarsčiusi kilusio skandalo reikšmę ir apie tai, ko visi išmokome. O išmokome tikrai daug. Su kitais NK95 nariais ilgokai derinome pozicijas, ką daryti ir kokiais kanalais. Todėl, kai dienos šviesą išvydo mūsų pranešimas BNS, jis paskendo įvykių sūkuryje. Aš supratau, kaip svarbu dokumentuoti ir išsisaugoti tai, ką pastebi, nes internete viskas gali greitai pasikeisti ir pasipils kaltinimai, kad išsigalvoji. Būčiau parašiusi, kad tikriausiai pasimokė ir redakcija, kurią skandalas turėjo įkvėpti atidžiau rinktis, rūšiuoti ir skelbti tekstus. Na, o skaudžiausiai liko pamokytas pats P.Stankeras, vyresniame amžiuje netekęs saugios valstybės tarnybos. Būčiau pridūrusi ir tai, kad sklando nuomonės, jog provokaciją strategavo įtakingos struktūros iš Rusijos (kaip visada, tokių dalykų niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti, bet štai kame „Lietuvos ryto” autorius įžvelgia tendenciją). Lietuva ketina pirmininkauti ESBO – reputacijos reikalai įgyja daugiau svarumo. Nežinau, ar tokį aiškinimą galima drąsiai dėti į straipsnį, bet nuomonė įdomi.

Ta proga būčiau pakvietusi visus sąmoningus patriotus laikytis ramiai ir racionaliai, jei jiems išties rūpi Lietuvos gerovė, nes spaudimas didelis ir svarbu parodyti, kad demokratinės institucijos veikia, o kaltės pripažinimas ir apsivalymas gali ateiti iš vidaus. Dar galėčiau netgi pacituoti patriotinės dainos žodžius:

„Per skaistyklas, per pragarus, iš nežinios į nežinią,
Mes pagaliau atradome, kad Lietuva – tai sąžinė.
Pabudome, pabudome, pamatėmė, pamatėme,
Kad mes ją patys žudėme, be sąžinės vienatinę.”

(Autorius K.Genys)

Tačiau tada priėjo „Veido” vidaus politikos redaktorius Audrius Bačiulis.

Pirmiausia jis „atsišaudė” „Veido” elektroninėje versijoje: „Oho, koks šaršalas neokomsomolcų beigi fondų įsisąvintojų būrelyje kilo. Nejau, pupuliai ir pupytės, rimtai manote, kad ką nors išgąsdinsite vapėjimais apie Prokuratūrą? ” (beje, pupuliai ir pupytės – V.Tomkaus mėgstamas įvardijimas. Tai tik faktas – nežinau, kas iš ko mokosi). Po to sugrįžo kritikuodamas leidėją, kad nusprendė atsiprašyti: „Algimantai, iš tavo pusės per daug garbės šitai publikai”. Šiąnakt jis parašė komentarą mano tinklaraščiui, kur kaltino skleidžiant dezinformaciją ir paaiškino, kad spausdintinės ir elektroninės versijos yra atskiros. Ką gi, mačiau, kad atskiros redakcijos, bet dėl skirtingai priimamų sprendimų nežinojau. Visa tai nebūtų esmė. Tačiau šiandien jis publikavo štai kokį komentarą apie „minčių policiją”. Elektroninė versija rodo, kokius dar tekstus yra publikavęs šis autorius. Ir ką gi čia turime?

Šis autorius yra rašęs apie „čigonų išsinešdinimą”: http://www.veidas.lt/komentatoriai/ar-tik-prancuzai-turi-teise-vyti-lauk-cigonus

Citatos: „Tik štai neteko girdėti, kad kuris nors čigonų ar kitų masiškai nusikalsti linkusių tautinių mažumų gynėjas norėtų gyventi savo ginamųjų kaimynystėje. Tiek Prancūzijoje, tiek, tarkime, Vilniuje, Naujininkuose, prie Kirtimų taboro.”

„Po to, kai su čigonais be ceremonijų ėmėsi tvarkytis kadaise žmogaus teises sugalvoję prancūzai, rimtų padarinių galinčio sukelti pasmerkimo iš ES pusės galima nebebijoti.”

Štai čia autorius rodo „pasiekimus” – kiek per metus sumažėjo „čigonų”: http://www.veidas.lt/komentatoriai/cigonai-ir-europos-ateitis

Tik faktai:

• Aiškinęs, kad elektroninė ir spausdinto leidinio redakcijos nepriklausomos, A.Bačiulis dirba spausdinto leidinio redakcijoje.
• Jis, panašu, propaguoja („galima nebebijoti”) tam tikros etninės mažumos Lietuvos piliečių išvarymą tokiais pat metodais, kaip Prancūzijoje buvo deportuoti nepiliečiai (nuo ko deportacija netampa mažiau smerktina).

Nesuprantu, kaip niekas iki šiol nepastebėjo tų tekstų? Tikiu, kad „Respublikoje”, „Balse” yra daugiau antisemitinių, nacionalistinių ir t.t. tekstų, bet kritiški žmonės nustojo juos skaityti, tai gal ir nepastebi. Šia prasme „Veidas” nukentėjo neproporcingai – tapo savo reputacijos įkaitu. Pasakykite, gerbiamieji, ar situacija, kai svastiką mėgstantis, žydų genocidą legenda vadinantis autorius pakviečiamas parašyti straipsnį leidinio, kurio vienas iš skyrių redaktorių palaiko etninį valymą (į kurį įeina ir privartinis iškeldinimas), ar dar tikite atsitiktinumais? Labai liūdna… Tačiau, žinoma, nereikia leistis į sąmokslo teorijas (kažkam tai, kad atlikau stažuotę Izraelyje, irgi atrodo sąmokslas, nors mano tyrimas ten nebuvo susijęs nei su istorija, nei su Holokaustu). Labai tikėtina, kad visas skandalas išsirutuliojo spontaniškai, galbūt suveikė „panašus panašų supranta” efektas, o gal A.Bačiulis išvis akyse neregėjo to teksto, kol nepasirodė spausdintas „Veidas”. Paskutiniu metu per Vokietiją ir kitur nusirito banga, kuri tarsi aukščiausiu lygmeniu legitimavo, suteikė teisę kalbėti apie multikultūralizmo mirtį, kelti aukštyn skaudulius, kurie niekur nedingo, bet buvo tikima, kad išnyks, jei jais netikėsime. Mano spėjimu, tiek P.Stankeras, tiek A.Bačiulis priklauso šiai naujajai srovei, kuri tiki, kad labai drąsu kritikuoti ES toleranciją (šiaip pasiskaitymui apie toleranciją – poleminis Donato Paulausko tekstas).

— Naktinis atnaujinimas —

Matau, kad A.Bačiulis skaito ir komentuoja. Kolega, jau du kartus pripažinau, kad nežinojau apie redakcijų atskirumą, tai ačiū už informaciją. BET aiškiai matome Jūsų požiūrį į romus, kurio nebandote atsieti nuo tam tikrų jų bendruomenės individų nusikaltimų ir jų socialinės padėties. Nežinau, galbūt nepublikavote šių tekstų spausdintame „Veide”, galbūt laikote jį švarų, bet esate anos redakcijos narys, o internete rašote tokius tekstus. Na, bet bent jau viskas pagal taisykles: tekstai įdėti į komentarų skiltį, neapsimeta tiriamaisiais straipsniais.

Manau, per šią savaitę visi susidarė vienokią ar kitokią nuomonę. Galbūt netobulą, su daug išankstinių nusistatymų, kuriuos sukėlė pirminis šokas. G.Sarafinas buvo gal vienintelis pakvietęs pagarbiam pokalbiui – bus proga, nežinau, paskutinį ar nepaskutinį kartą, nusipirkti „Veidą” ir patikrinti. Tačiau šiandien sužinojau, kad Lietuvos žmogaus teisių centras pateikė paklausimą prokuratūrai, prašant išsiaiškinti, ar pažeisti įstatymai, ir atėjo atsakymas: generalinėje prokuratūroje 2010-11-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 170² str. 1 d. (dėl galimo viešo tarptautinio teismo pripažinto genocido nusikaltimo šiurkštaus menkinimo įžeidžiančiu būdu). Ar tik dėl to, kad paprašė Simon’o Wiesenthal’io centras? SWC yra daug ką kritikavęs: bylas prieš dvi Antrojo pasaulinio karo metais buvusias prosovietinių būrių nares, pabėgusias iš geto, Vyriausybės sukurtą litvakų forumą, bylas prieš A.Dailidę ir kitus… Man atrodo, kad šįkart pačios institucijos Lietuvoje įžvelgė galimą įstatymų pažeidimą, todėl neatidėliodamos ėmėsi darbo.

— Atnaujinimas lapkričio 27 d. 12:45 —

Kadangi sklando visokios istorijos, noriu užakcentuoti: neturiu jokio intereso, kad P.Stankerui būtų skirta bauda ar laisvės apribojimas. Kai pradėjau domėtis šia istorija, nežinojau, kas autorius (argumentas „pasiskaityk spausdintą „Veidą”” čia negalioja – internetinė versija yra savarankiškas informacijos šaltinis). Man asmeniškai kaip ir užtenka, kad jis atsiprašė ir gailisi. Jis buvo nubaustas tuo, kad prarado mėgstamą darbą, dėl ko, žinoma, žmogaus gaila. BET vis tiek manau, kad, jei jis arba taip nesusigaudo (kaip teigė leidėjas), kas leistina į tiriamuosius pretenduojančiame straipsnyje ir apskritai viešajame kalbėjime, arba tiek įsijautė į nacių tyrinėjimus, kad ėmė jiems simpatizuoti (pasitaiko ir sociologams, tyrinėjantiems, pavyzdžiui, smurtaujantį jaunimą iš socialinės atskirties grupių, – tada jie sulaukia daug draugų pasmerkimo, nes esą teisina kažką. Bet, dėmesio, naciai – visai kitas kalibras), tai jam tikrai ne vieta valstybės tarnyboje.

Kas galėjo pagalvoti, kad išsiplėtos toks skandalas? Bet viskas taip susipynė į viena, kad dabar niekas nebeiškristalizuos, ką jis parodė. Ar tai, kad spauda Lietuvoje visgi yra ketvirtoji valdžia? Ar tai, kad kažkas vyksta tada, kai įsitraukia ambasadoriai? Dar kartą: taškai ant i:

• Jei ne darbas VRM, manau, nebūtų kilęs tarptautinis skandalas. Būtent paaiškėjus autoriaus tapatybei ir pareigoms reikalu susidomėjo SWC, ADL ir ambasadoriai (dėmesio: jie siuntė laiškus ne į redakciją, siekdami, kaip kai kurie sako, apriboti spaudos laisvę, o į VRM).
• Jei tekstas būtų publikuotas rubrikoje „Komentarai” ar autoriaus bloge, nebūtų kilęs žiniasklaidos skandalas. Dabar gi elektroninės „Veido” versijos redakcija jį pateikė kaip tiriamąjį straipsnį. „Veido” reputacija šiuo atveju sukėlė daug didesnį pasipiktinimą.
• Jei iškelti ir pasmerkti šitą istoriją būtų buvęs kairiųjų interesas, į ją nebūtų įsitraukę žinomi publicistai, politikai, Prokuratūra. Kada paskutinį kartą matėte tokį sutarimą tarp įvairių idėjinių srovių? Su kairiaisiais siejamas skundas prieš A.Šliogerį dėl leptelėjimo apie Plutarchą ir mezgimą, taip pat – ne vienas užklausimas apie kitus leidinius neišsiplėtojo taip, kaip ši istorija.
• Man iš šio skandalo jokios naudos. Parašiau į tinklaraštį, norėdama atkreipti dėmesį, kaip tokių tekstų publikavimas „rimtojoje” žiniasklaidoje legitimuoja, normalizuoja tokio pobūdžio kalbėjimą. Visuomenė pratinama prie minties, kad „nieko tokio” paabejoti genocidu. Parašiau išreikšdama savo pilietinę poziciją. Populiarumo aš nesiekiu. Priešingai: po šios istorijos mane atidžiau stebės idėjiniai priešininkai, o šiam tinklaraščiui, kuris buvo sugalvotas kaip mano internetinis dienoraštis-kelionraštis, bus keliami aukštesni reikalavimai.  SWC, ADL ir kiti man nepadėkos: jie įsitikinę, kad skandalo nebūtų kilę, atsiprašymų ir atleidimų iš darbo nebūtų buvę, jei šio reikalo nebūtų ėmęsi ambasadoriai ir pačios šios institucijos.

Taškai po klaustuku:

• Jei mano kritikams taip rūpi spaudos laisvė, kodėl jie kritikuoja BK 170(2) straipsnio taikymą, bet nekritikavo pačios jo pataisos? Kritikavo pataisą priimant, pvz., jidiš profesorius Dovid’as Katz’as. Tuo tarpu istorikai tuomet pareiškė, kad nemato grėsmės akademinei laisvei. Kodėl tie piliečiai, kurie dabar piktinasi, tuo metu neužprotestavo BK pakeitimo, nesikreipė į savo apygardos Seimo narį, nerinko parašų?
• Jei kairieji, tokių kritikų nuomone, tokie įtakingi, kodėl nebuvo nubaustas V.Tomkus, tyčiojęsis ne tik iš žydų, bet ir iš žiniasklaidos etikos?

Man iš tiesų daug liūdniau, kai nebaudžiami toliau sau sklaidosi tie, kurie neatsiprašo ir nieko nesigaili. Tačiau taip jau yra – skandalui didesnį svorį suteikia tai, kad autorius šiuo atveju susijęs su valstybinėmis institucijomis. Bus labai įdomu pamatyti ikiteisminio tyrimo rezultatus (nemanau, kad autoriui bus skirta bauda ar laisvės apribojimas, nes jis atsiprašė ir gailisi), būtent todėl, kad bus praktiškai išbandytas BK 170(2) straipsnis, ir tada jau beliks jį arba taikyti, arba keisti, tikslinti Seime. Dar kartą pakartoju, kad dabar, esant atsiprašymui, teisinis persekiojimas nėra būtinas, o pirmasis, daug kur cituotas blogo įrašas, kuriame priminiau BK straipsnį, buvo parašytas su tomis žiniomis, kurias tuo metu turėjau. Be to, viso diskusijos apie šitą reikalą užsukimo tikslas – iškelti į viešumą ir kritikuoti nebaudžiamumą Lietuvoje. Lietuva negarsėja Holokausto neigimu – JAV daug daugiau tokių ir daug žiauresnių publikacijų, yra ir tokia religinė žydų grupė, kuri mano, jog Europos žydai Holokausto nusipelnė, nes nutolo nuo savo šaknų ir tikėjimo. Bet JAV nėra įstatymo, kuris kriminalizuotų tokius pasisakymus, o Lietuvoje yra. Tokiu atveju įstatymų redakcijoms reikia arba laikytis, arba inicijuoti diskusijas dėl jų pakeitimo demokratinėmis priemonėmis. P.Stankerą ištiko toks likimas, koks ištiko, ne dėl to, kad drįso pareiškti tokią nuomonę, o dėl to, kad ją pareiškė, būdamas valstybės tarnautojas, ir kad tekstas buvo pateiktas ne kaip nuomonė, o kaip tiriamasis straipsnis.