Atnaujinimas gruodžio 10:
Apie skandalą parašė daug daugiau žmonių. Emocijoms atvėsus, pats laikas analizuoti. Rašo Nida Vasiliauskaitė, Andrius Bielskis, Kęstas Kirtiklis. Prisijungia ir anarchijos.lt už kažką labai mėgstamas Vilis Normanas, kurį vadinu „Šliogeriu Junior” (pastarasis labai mėgsta visokius asmenis vadinti „padugnėmis” ir „debilais”, už ką yra kai kurių vertinamas, kad „nevynioja į vatą”). Dar yra Algio Davidavičiaus pastebėjimai po LUNI diskusijos gruodžio 8 d.
Originalus įrašas
Ketinu daug dirbti, o po to atostogauti, taigi nebegalėsiu prisėsti prie blogo kaip anksčiau, bet, kad nesklistų visokios neteisingos versijos, pranešiu naujausias žinias apie Holokausto neigimo „Veide” skandalą ir pateiksiu pagrindines nuomones.
Pabandysiu viską pateikti labai struktūruotai ir analitiškai, kad būtų aišku. Taigi, mano supratimu, šioje aferoje yra du lygmenys: moralinis ir strateginis.
Moralinis lygmuo
Idėjiniai oponentai prieštarauja NK, o iš tiesų keliems spontaniškus komentarus rašiusiems nariams, įskaitant mane, kad siekiame esą užgniaužti kitokią nuomonę, užuot oponentą nugalėję diskusijoje. Leiskite priminti, kad lygiavertė diskusija Lietuvoje tokiais atvejais paprastai nevyksta. Mes esame tiesiog per daug pripratę prie to, kad fašiai išsisuka (Nepriklausomybės atkūrimo dienos maršas ir tt.), o nuo to, kad kažkas parašo tekstą į „Atgimimą” ar „Delfi”, idėjinis laukas nesikeičia. Esame pripratę prie ekstremalų nebaudžiamumo ir beviltiškumo atmosferos, dėl to spontaniška retorika audringa. Ir vis tiek didžioji dalis to, ką pasakėme pradžioje, galioja iki dabar.
Šiaip tarp kairiųjų yra visokių nuomonių, kad ir kaip idėjiniai oponentai negalėtų tuo patikėti. Anarchistai smerkia naudojimąsi policinėmis priemonėmis bet kokiu atveju. Daugelis NK narių iš karto griežtai pasisakė prieš bet kokias nuorodas į BK 170(2), todėl bendrame pareiškime jų nėra. Aš savo pirmame tinklaraščio įraše padariau tokią nuorodą nes:
- Tuo metu straipsnio autoriaus vardo nesimatė, kas reiškė, kad pasirašo redakcija. Parašiau J.Okmanui ir J.Klimaitytei (elektroninės versijos redaktoriams), bet iki šiol jokio atsako nesulaukiau (tikriausiai dėl to, kad mane jie žino mažiau nei, pvz., Algį Davidavičių, kuriam užteko parašyti komentarą po straipsniu, kad telefonu asmeniškai paskambintų redaktorius).
- Atkreipdama dėmesį į BK, norėjau pabrėžti, kuo rizikuoja redakcija, publikuodama tokius tekstus, dargi be prierašo, kad čia kažkieno asmeninė nuomonė, ir atkreipti dėmesį į redakcijos atsakomybę laikytis LR įstatymų. Tuo metu nebūtų buvę įmanoma prognozuoti, kad į skandalą įsitrauks diplomatai, reikalo imsis prokuratūra. Ypač pastaroji.
- Kai vėliau atsirado autorius, jis tarsi pasidarė auka. Lietuvos žiniasklaida daugiausiai minėjo jo atleidimo detales, nekreipdama dėmesio į kairiųjų, L.Donskio ir kitų išsakytą kritiką. Kadangi jis buvo nubaustas tuo, kad neteko darbo, buvau linkusi manyti, kad to užtenka.
- TAČIAU tada paaiškėjo nauji faktai. Pirma, „Veide” ir anksčiau buvo publikuota nacius teisinančių straipsnių, taip pat – anksčiau minėti tekstai, kuriuose raginama „nebijoti ES” ir, tikėtina, sekti Prancūzijos pavyzdžiu iškeldinant romus. Šiame kontekste sunku patikėti, kad žodis „legenda” atsirado skandalą sukėlusiame tekste atsitiktinai. Anaiptol nesakau, kad būta sąmokslo ar kad redakcijoje vieni fašistai. Tiesiog, kaip mini Nida Vasiliauskaitė, tokių straipsnių tikslas – „švelnų” kalbėjimą apie fašizmą ir, ekstremaliu atveju, Holokausto neigimą kaip Trojos arklį įnešti į padorios kompanijos diskusijas. Kitaip tariant, kol tik buki marginalūs radikalai apsiputoję rėkia „Juden raus”, pavojus mažesnis nei tada, kai intelektualai rimtais veidais pradeda svarstyti apie Holokausto „legendą” ar Siono išminčių sąmokslą.
Strateginis lygmuo (vis tiek su moraliniais komponentais)
- Kai kurie nacionalistiniai tinklaraščiai apskelbė, kad aš „džiūgavau” dėl P.Stankero atleidimo ir diplomatų reakcijos, skaitytojai komentavo, kad esą prisidėjau apjuodinant Lietuvą. Nieko panašaus. Lieku prie savo nuomonės, kad Hitlerį mėgstančiam ir Holokaustą „legenda” vadinančiam istorikui ne vieta valstybės tarnyboje, taip pat manau, kad redakcija turi prisiimti atsakomybę dėl teksto ir ateityje visada atitinkamai žymėti, jei ne atmesti, kitus į nacių teisinimus panašius tekstus.
- Dėl Lietuvos. Pirmame įraše parašiau, kad geriau kuo greičiau sureaguotų institucijos, nes su turimomis žiniomis puikiai nujaučiau, kad reakcija iš užsienio bus. Lietuva labiau stebima dėl ankstesnių fašistinių išpuolių. Apie Lietuvą Izraelio žiniasklaida, jei neskaitysime sporto puslapių, nušviečia išimtinai naujienas apie antisemitizmą: Gedimino prospektu prasiėjo naciai, per Užgavėnes įžeidžiamai vaizduojami žydai, prie Kauno sinagogos palikta kiaulės galva – ir niekas už nieką nenubaustas. Rašydama pirmą įrašą, bijojau tokio scenarijaus: bus tyla Lietuvoje (kad niekam nežinoma D.Repečkaitė parašys į mažo tiražo „Atgimimą”, nebus palaikyta pasipriešinimu), o tada įvyks tai. Va tokiu atveju tai tikrai kiekvienas turėtų progą pateikti šią istoriją kaip „Lietuva prieš tikrosios istorijos gynėjus”.
- Taip neįvyko. Skubiai sureagavo blogeriai – kitų metų blogerių konferencijai pasiūlysiu šią temą. Pirmiau Rusijos sureagavo septynių Europos valstybių diplomatai. Netrukus po to VRM atsiprašė. P.Stankeras buvo atleistas, redakcija atsiribojo nuo jo nuomonės. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Niekas tokios reakcijos negalėjo numatyti. Užsienio žiniasklaida, deja (ir man tai labai nepatinka) pasigavo tik ambasadorių kreipimąsi. Bet užtat galima dokumentuotai parodyti bet kam: konfliktas yra ne „Lietuva prieš tikrosios istorijos gynėjus”, o „Lietuva [atstovaujama valstybinių institucijų – VRM ir Prokuratūros] prieš P.Stankerą”. Na, negi taip sunku pamatyti, kad Lietuva šiuo atveju neapjuodinta taip, kaip būtų buvusi, jei kritika būtų atėjusi tik iš užsienio?
- Dėl Rusijos. Nesu rusofobė, man atrodo vaikiškas ir absurdiškas visas vietinės politikos nesėkmes suversti Rusijos įtakai ar sąmokslui. Manau, kad būtina palaikyti pilietines organizacijas, mokslininkus, o dar labiau – sąžiningus žurnalistus Rusijoje. Tačiau kartu man nepatinka dabartinės Rusijos valdžios vykdomos manipuliacijos. Taip pat manau, kad Rusijos valdžia neturi moralinės teisės laikyti savęs kovotoja prieš fašizmą, kai toleruoja beveik atvirai hitlerizmu besižavintį jaunimo judėjimą „Naši”. Režimui šiuo atveju labai patiko SWC ir kitų institucijų reakcija, bet reikia turėti galvoje, kad SWC ir ADL į reikalus žiūri vien iš savo varpinės, todėl neretai nekritiškai giria visus, kas prieš nacizmą. Ne mums tai pakeisti, bet būtina, kad kritika Lietuvos viduje būtų kuo plačiau žinoma.
- Taip pat labai svarbu aiškiai atriboti tai, ką P.Stankeras tyčia ar netyčia suplakė į vieną: „buitinį” Holokausto neigimą ir Niurnbergo tribunolo kritiką. Tai, kad NK95 ir kiti paprieštaravo Holokausto neigimui P.Stankero straipsnyje (kuris, primenu, yra atskiras informacijos šaltinis, neįpareigojantis skaitytojo tikrinti viso P.Stankero gyvenimo darbus), nieko nepasako apie patį straipsnį ir diskursą, kuriame dalyvauja P.Stankeras. Kada nors, atvėsus aistroms, apie tai padiskutuosime. Atsisakau (ir NK95 atsisako) Holokausto neigimo moralinį pasmerkimą sieti su kairiesiems pripaišomu TSRS teisinimu. NK95 niekada nepasižymėjo ir nepasižymės nostalgija TSRS. Kad yra kairiųjų jėgų, kurios tai daro, tik dar kartą rodo niekieno nereguliuojamą įvairovę tarp kairiųjų. Beje, kai rudenį moderavau LUNI diskusiją „Socialistai ir anarchistai”, nustebau, kad „Frontas” vengė atsiriboti nuo TSRS, kurią anarchistai iš širdies smerkia. Bet reikės, vėlgi, surengti kada apie tai specialią diskusiją. Neišsižadu minties, kad kai kurie viešieji sprendimai TSRS buvo daromi taip, kad užtikrino tuo metu maksimalią įmanomą visuomenės gerovę (esu už valstybės finansuojamą mokslą ir sveikatos paslaugas, daugybę subsidijuojamų būrelių vaikams, darbuotojų apsaugą ir pan.), bet šis teiginys reiškia tik tiek, kad man patinka šie viešieji sprendimai, o ne kad jis pateisina kiekvieną režimą, kuris šiuos sprendimus taiko. Neigti, kad TSRS buvo represyvus, kultūriškai konservatyvus ir tikro socializmo nė neketinęs pasiūlyti režimas, – gal ir įmanoma prabanga tam tikriems britų socialistams, dėstantiems Stalino pasiūlytus socialinių reiškinių apibrėžimus greta mokslinių, bet ne Lietuvos socialistams ar kitiems kairiesiems. Tačiau teigti, kad atitinkamu laikotarpiu inovatyvi socialinė politika bloga vien dėl to, kad buvo taikyta TSRS, primena loginę klaidą „reductio ad Hitlerum” („Remiate profsąjungas? TSRS irgi rėmė. Jūs, nelemti raudonieji!”).
- Beje, šiandien sužinojau, kad fašistuojanti Vengrijos jaunimo organizacija (išsiverskite google translate) rengia demonstraciją P.Stankerui palaikyti. Jei P.Stankeras tikrai nuoširdžiai gailisi, neneigia Holokausto ir nenori būtų siejamas su šia kompanija, siūlyčiau jam iš karto atsiriboti ir parašyti tai organizacijai, kad jam nereikia tokio palaikymo.
Siūlau visiems perskaityti labai racionalų ir pasvertą Justino Žilinsko straipsnį, kuriame jis nemažai dalykų išreiškia geriau nei kai kada, sprendžiant iš komentarų po ankstesniais įrašais, pavyko man.
Comments 20
Klastingieji vanagai zurofai vokiečių belaisvių stovyklose smagindavosi šaudydami vokiečius.Per diena prišaudydavo iki tūkstančio.Prūsija buvo paskandinta nekaltų 1,5 milijono gyventojų krauju.”Nacių medžiotojai”yra priedanga sadistiniams zurofų keršto protrūkiams..Laikas baigti kraugeriams siautėti,informacija apie fanatikų sionistų nusikaltimus neturi būti slepiama.Arvydas Damijonaitis,žydų gelbėtojos vaikaitis.
Tame ir didžiausia bėda – kad žiniasklaida toli gražu nesijaučia viktimizuota. Žiniasklaida, kaip ir valstybinės institucijos, puolė atsiprašinėti grupelės žmonių, kurie puolė ne sakyti „apsiraminkit”, o klykti „skandalas”. Žiniasklaida, kaip ir valstybinės institucijos, užuot užsiauginusi pautus, pasidavė užsienio valstybių ir keletos siaurapročių spaudimui, kas jai garbės nedaro. Žiniasklaida neturėjo per daug bendro su įstatymų leidyba, kuri, bent šiuo atveju, pasitarnauja klykiantiems „skandalas”. Nereikia manyti, kad žiniasklaida jaučiasi viktimizuota. Reikia suprasti, kad grėsmė jau kuris laikas keliama pamatinėms demokratinėms vertybėms – ne toms, teigiančioms piliečių valdomą valstybę, šios šlubuoja savaime. Mėginama brutaliai kištis į vaikų auklėjimą, dabar – ir į laisvą spaudą. Nepatinka – nepatinka, ką padarysi. Nepaisant nepasitenkinimo, tai nėra pretekstas viešojoje erdvėje be užuolankų bandyti užčiaupti kalbančiuosius kitaip. Niekada nejaučiau didelės simpatijos keliantiems pasipiktinimą už kiemsargių naudojamus fanieros lakštus su sovietine simbolika. Visa laimė, kad bent tai neišvirto į klyksmus „skandalas”.
Mintys pasigirdo apie holokausto neigimą, bet tas, regis, niekam netrukdo. O naujakalbė – senos naujienos, cenzūra – juo labiau. Draudimai – valstybės oficiali politika – po draudimą kiekvienai progai. Ir niekada – pasikartosiu, niekada – negirdėjau smegenų plovimo apie žodžio laisvę. Nes, kaip minėjau, vietoje jos turime po draudimą kiekviena proga.
Tad nereikia įsivaizdinti, kad „visi” „puolė” grupelę drąsuolių. Bijau, kad mano žiniomis, apie laisvą žodį tebuvo užsiminta vos viename straipsnyje viešojoje erdvėje. Ši stovykla akivaizdžiai mažoka, bet pasižymi viena savybe – neloja įstatymais. Neketina uždrausti ko nors, atleisti ko nors ar pasodinti ko nors į kalėjimą. Priešingai, nei spaudimą taikantieji. Visuomet jaučiu turįs galimybę išreikšti nuomonę – o ją reikšti ypač norisi apie durnus žmones („akivaizdžiai durną poziciją užimantys žmonės”, trumpinant, yra „durni žmonės”).
Nesitikiu, kad visi supras, ką minime, kalbėdami apie sukilimą. Nesitikiu, kad baisiausio pasaulio istorijoje karo akivaizdoje viską bus labai lengva išskaidyti dogmatiškomis „gera- bloga” kategorijomis. Tačiau, jei žeidžia savų aukų apraudojimas, kodėl taip jautriai reaguojame į kitas savas aukas? Žuvo Lietuvos piliečiai, dalis – nuo Lietuvos piliečių rankos. Žuvo daug ne tautinių mažumų atstovų – taipogi, dalis – nuo savo bendrapiliečių rankos. Problema yra kompleksiška ir sudėtinga, tik tamsuoliai kaip Zuroffas šito nesupranta. Savos istorijos atminimas Lietuvoje – vis dar gera mėsmalė, ką parodo ir diskusijos Žaliojo tilto skulptūrų tema. Ilgainiui viskas susidėlios, tokių procesų labai nepaskubinsi. Dogmos įnešimas ar aršus jos gynimas, kita vertus, niekada niekam neatnešė ničnieko gero.
Prisiminkite – kiekvieną kartą, bandydami nutildyti kažką kitą, kuriate precedentą sau patiems būti nutildytiems.
Linksma, kad po dvidesimties metu smegenu plovimo i viena puse – nuo isterisko savo auku apraudojimo iki bandymo istatymais iteisinti aiskiai pronacistines organizacijos LAF ir sukilimo su pogromais minejimus – ziniasklaida staiga jauciasi viktimizuota grupeles zmoniu, kuri isdriso pasakyti „Apsiraminkit”. Staiga pasigirdo mintys apie naujakalbe, cenzura, draudimus… Kaip baisu.
Ėt, ir vėl – nesiseka man su veidais ir vardais, prašau atleisti. Susipainioja greičiau nei pamatau ar perskaitau.
Fašiai – dar vienas nuostabus kairiųjų ir – atsitiktinai, tikiuosi – Rusijos vyriausybės dažnai vartojamas populistinis terminas. Regis, jau šią frazę ištariu ar parašau ne pirmą kartą (tik klausytojai ar skaitytojai kiti), bet leisiu sau pabūti nuobodžiu pačiam sau – „fašis” nereiškia nieko kito, tik „priešingai mąstantis”, o dar tiksliau – „priešas”. Jis šiame kontekste neturi ničnieko bendro su Musoliniu, neturi nieko bendro ir su nacionalsocializmu. Galbūt – ir esu tikras, kad iš nežinojimo ar dėl kitų priežasčių – kažkas šį terminą perkaldino apibūdinti jaunuosius hitleriukus, t.y. neonacionalsocialistus. Tačiau vartosena toli gražu to neatskleidžia – veikiau atvirkščiai, išplečia termino sampratą iki tos, apie kurią jau kalbėjau – žodžio „priešai”. Vartojimo paplitimas, taipogi, jį paverčia nuostabiai populistiniu – trumpas, aiškus, prasideda iš „f” ir jį žino visi, kas baigė mokyklą. Tad vadinti žmones „fašiais” ir pykti, kad jie šaukia „Lietuva – lietuviams” yra kiek dviveidiška, mano kuklia nuomone.
Aš nemanau, kad kairieji postmodernistai turi būti apskritai, bet tai tik mano nuomonė. Ir neskirstau žmonių pagal politines pažiūras, tik pagal pozicijos logiką. Nes suprantu, kad politinis spektras turi bent dvi ašis bei krūvą niuansų, tad juolabiau ko nedarau – tai nesitikiu kažką sužinoti apie žmogų iš jo politinės orientacijos.
O argumentai, išreikšti viso skandalo metu Stankerui smerkti, kaip niekada apgailėtini ir Jūs, Daiva, čia neišsiskiriate. Vienintelis pykčio objektas tėra vienas sakinys, kuris abejoja „paskutinio sprendimo” aukų skaičiaus žinojimu Niurnbergo tribunolo metu. Jis buvo labai greitai paverstas holokausto neigimu. Tad – štai pirmas dalykas – skandalas pučiamas iš nieko.
Antras dalykas – niekas neturi teisės spręsti, ką laisva spauda ir laisvi žmonės gali galvoti, sakyti, rašyti, klausytis ir/ar matyti. Šis argumentas daug solidesnis už prieš tai išsakytąjį, nes jis galioja (netgi pabrėžtinai), net ir tuo atveju, jei P. Stankeras būtų parašęs „žydų holokausto niekada nebuvo”. Jis, savaime suprantama, nepaneigia redakcijos teisės nespausdinti nepaklausaus straipsnio, ar patraukti baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn jei buvo pažeistas įstatymas. Kita vertus, įstatymas, kurį su tokiu malonumu citavai, yra vienas iš durnesnių, kada priimtų šios valstybės įstatymų leidėjų. Iki paskutinio savo atodūsio smerksiu ir tyčiosiuos iš kiekvieno, kuris teigs priešingai.
Reziume: skandalas, kuris yra pučiamas iš nieko, yra antidemokratiškas ir kuria precedentą laisvo žodžio bei laisvos minties sklaidai Lietuvoje. Siauraminčiai, pirmieji šokę į pasipiktinusiųjų traukinį (taip, šiame kontekste, kad ir kaip gerbčiau L. Donskį, drąsiai ir atvirai vadinu jį siauraminčiu), turėtų susigėsti labiausiai.
Kalėdos aukščiau visko! – internaciai nepraeis daugiau jau Lietuvoje. Lietuviai negali būti fašistais, nes mes ne italai. Nacionalsocialistais taip pat, nes ne vokiečiai. Internaciais taip pat, nes mes ne žydai ir ne rusai, mes – europiečiai, beje, daugiakalbiai ir visai savi Europos civilizacijai.
su kokia cia dalia naglius bazarina?
Stop Internazism in Lithuania! Skaitykite internacio Theodore N. Kaufman’o veikalus. Pradėkite nuo pačio geriausio – „Germany must perish!”
Author
@ Naglis Navakas
Na, tikriausiai manote, kad „kairieji postmodernistai” turi būti reliatyvistai iki galo? Kaip sau norite, bet aš vis tiek manau, kad apie save žinau geriau už bet ką. Ypač mano žinios pranoksta kitų žinias tokiais klausimais kaip: iš kur atėjo pinigai į mano sąskaitą, ko aš siekiu, ką aš mėgstu ir kuo apsidžiaugiu.
Tuomet švieskitės, kad nedarytumėt gėdos sau didžių atgimimo veikėjų niekinimu. Galite pradėti nuo 1902 metų „Varpo” (apie tai rašyta http://www.balsas.lt/naujiena/383554/m-kundrotas-o-vis-delto-lietuva-lietuviams ). O kai truputį ūgtelėsite intelektualiai ir pradėsite suprasti, kad simboliai ir šūkiai gali būti daugiaprasmiai ir daugiabalsiai, gal ir raustelėsit dėl savo ankstesnio siauražiūriškumo.
Lietuva tikrai – lietuvių ir tikrai – lietuviams. Pravartu kartais pažvelgti į Konstituciją. Ten parašyta, kad mes, lietuviai, sukūrėme Lietuvos valstybę, ir sukūrėme ją sau (laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje). Tokia tad „fašinė“ mūsų Konstitucija.
Author
Tuos, kas šaukia „Lietuva – lietuviams”, neraudonuodama (abiem reikšmėm :)) vadinu fašiais.
Hm, Blogas išties apie tave, Dalia.
Su šitokia niekinga perspektyvos pajauta ir aiškiai reiškiama skandalo paieška, manau, nereikėtų taip drasiai primetinėti kitiems savo nuomonės („kad nesklistų visokios neteisingos versijos” – rimtai?.. Užtenka savimeilės šitaip teigti neraudonuojant?..).
Graudu, kad žmonės, kalbantys apie moralę ir etiką patys tekste rodo tokį silpną moralinį pavyzdį. Įsakmus tonas išties atbaido. Juoba kai po juo nesislepia nei krislo racionalių argumentų.
Kas yra moralinis lygmuo? Kai tau pradeda pagal užsakymą ikiteisminį tyrimą ir iš to išeina šnipštas, bet iš darbo išmesti vis dėlto vertėjo.
Dėl TSRS viešųjų sprendimų. Siūlyčiau pasidomėti nacionalsocialistų vyriausybės viešaisiais sprendimais, kai kurie gali patikti.
Tai Paleckis su savo Frontu vis dėlto mielesnis už Murzą?
„per Užgavėnes įžeidžiamai vaizduojami žydai… – ir niekas už nieką nenubaustas.”
Išties baisu. NK-95 galėtų tuo pasirūpinti, po trijų mėnesių susukti filmuką, demaskuojantį šias bakchanalijas ant vienos sunaikintos etninės mažumos kapų, ir išplatinti pažįstamiems ambasadoriams.
O kaip suprasti įžeidžiamą žodį „fašiai”, mestą kovo 11-osios eitynių dalyviams („išsisukusiems” nuo ko?). Kad tai signalas pereiti į diskursą apie „nacius”, „brudus” ir „tolerastus”?
Я ненавижу кpасный цвет.
Уничтожай таких, как я.
(rimtas klausimas)
1.Kaip manai,ar valstybeje besilaikanciuoje teises virsenybes,normalu,kad ministras duoda pavaldiniui ultimatuma ”per valanda”iseit is darbo,nesvabu ka tas butu pridirbes ?
Juk jis gali sugrizti….
(beveik rimtas klausimas)
2.Po to kai taip efektyviai susitvarket su P.Stankeru,as tikiuosi,kad nepaliksit ir kitu veikeju be demesio.Atvirai sakant,laukiu,NK-95 susiremtu ne su baugsciu Sarafinu,su silto salto tokiuose reikaluose maciusiu ”Ryzu”.Jei taip priremtumet ”Respublikos leidiniu grupe”nuosirdziai pradeciau jus gerbt.Tai kaip?Galiu lazintis is gero butelio?;))