Originalus įrašas vasario 6 d.
Šiandien autobuse Vilniuje mačiau lipduką, kviečiantį patriotus, kuriems rūpi tauta, nelaukti, o „kovoti“. Na taip, savivaldybių rinkimai artėja. Ir ką gi jie atneša? Be kita ko, ir štai tokias programas. Šūkis – „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Vėliau paaiškina, kad „juodi“ – ne tai, apie ką būtų galima pagalvoti, o nešvarūs pinigai. Galėčiau, aišku, priminti, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 2 punktą „Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų“, o Konstitucijos 25 straipsnis skelbia, kad „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“, o 29 straipsnis nurodo, kad „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Bet ką padarysi, VRK, matyt, tai nenuskambėjo kaip neapykantos kurstymas. Ateitis parodys. Visgi man už politiką daug labiau rūpi žiniasklaida. Ir šis rinkiminis sąrašas verčia itin sunerimti.
Kalbu ne apie tai, kad vienas šio judėjimo vedlių – mano buvęs kolega Ričardas Čekutis, su kuriuo kadaise visai normaliai bendravome. Nerimą kelia tai, kad vienas iš kandidatų – Darius Varanavičius, panašu, nė neplanuojantis atsisakyti žurnalisto pareigų, kad ir kaip tai skatintų Žurnalistų sąjunga. Štai čia žurnalo „Valstybė“ redakcijos sudėtis (pasidariau ekrano nuotrauką, jei kartais kažkas greitai ir tyliai pasikeistų). Iš pradžių pagalvojau, gal visgi bendravardis? Juk Varanavičių Lietuvoje daug. Žiūriu VRK duomenis. Kandidato Dariaus Varanavičiaus anketoje pagrindinė darbovietė nenurodyta. Tačiau interesų deklaracijoje aiškiai parašyta, kad kandidatas dirba VšĮ Demokratijos plėtros fondas užsienio skyriaus redaktoriumi. Ši VšĮ leidžia žurnalą „Valstybė“. Naršau po žurnalo puslapį – jokio pareiškimo, jokio atsiribojimo. Gal dar nespėjo? Palauksiu savaitę. Jei žurnalas „Valstybė“, kuris save vadina „nauju ir progresyviu leidiniu“, kurio „straipsnius rengia profesionalūs žurnalistai ir ekspertai“, susipras ir atsiribos nuo autoritarinės, homofobinės ir rasistinės rinkiminės platformos, kurią išpažįsta jo politikos redaktorius, bus galima tik pasidžiaugti. Kilus skandalui dėl P.Stankero publikacijos, žurnalas „Veidas“ viešai atsiprašė, nors bent vienas redakcijos narys išreiškė atskiras nuomones, įskaitant ir šio tinklaraščio komentaruose. Jei „Valstybė“ to nepadarys, po savaitės pakviesiu visus, neabejingus garbingos žiniasklaidos, demokratijos, socialinės įtraukties ir kitiems idealams, boikotuoti šį žurnalą tol, kol redakcija pakeis ar bent jau paaiškins savo poziciją. Tai joks grasinimas, aš visuomenės nuomonės neformuoju. Tiesiog žurnalas būna mano ofise, kartais jį pavartydavau, žinau, kad daug mano pažįstamų jį skaito, kai kurie yra jo gerbėjai FB tinklalapyje. Bet kokiu atveju iš tikrųjų liūdna, kad vis mažiau patikimų, kokybiškų leidinių Lietuvoje.
Savo tinklaraščio nuolatiniams skaitytojams, tokiems kaip salvis ar Žąsinas, bei jų bendraminčiams norėčiau pridėti papildomą paaiškinimą:
- Aš ne prieš „lietuvybę“, bet prieš „Lietuva – lietuviams“ lozungus.
- Aš ne už susidorojimą su kažkuo, bet už skaidrumą ir visuomenės teisę žinoti, su kuo turi reikalą.
- Į savivaldybės mandatą neįeina:
- Bendrųjų Lietuvos vidaus, užsienio politikos ir geopolitikos krypčių (įskaitant visavertės integracijos į ES) sabotavimas;
- Mokymo programų sudarymas už ŠMM;
- Darželių veiklos cenzūravimas;
- Savavališkas sprendimas, kas yra globalizacijos žala, ir prievartinis jos šalinimas;
- Konstitucijos ir tarptautinių įsipareigojimų ginamos susirinkimų laisvės ribojimas.
- Tam tikrų visuomenės grupių, šiuo atveju romų, demonizavimas (žr. paveikslėlius) prilygsta neapykantos rasiniu, etniniu, kilmės ir kt. pagrindu skatinimui.
- Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo referendumu priimta nepriklausomybės pradžioje, kai ES dar nė nekvepėjo.
Atnaujinimas vasario 8 d.
Pasirodo, žurnalas nežinojo, kuo po darbo užsiima politikos skyriaus redaktorius. Tai man asmeniškai patvirtino žurnalo leidėjas Eduardas Eigirdas, o netrukus perskaičiau ir viešą, oficialų redakcijos atsiribojimą nuo D.Varanavičiaus pažiūrų. Dar daugiau, Delfi pasidomėjo, ar sąrašo deklaruojamos pažiūros neužkliūva R.Čekučio darbdavei Seimo narei D.Kuodytei. Liberalė žada klausimą aptarti ir spręsti, lauksime rezultatų. Jaunalietuvių sąrašas vienaip ar kitaip sulauks tam tikros elektorato dalies, bet po šio įvykio ir D.Kuodytės sprendimo rinkėjai bent jau daugiau žinos apie liberalus, kurie reklamuojasi kaip „sveiko proto dešinieji“. Manau, šiuo atveju, nors ir buvo galima tiesiogiai redakcijai pranešti (išties galėjau iš karto tai padaryti, bet nemaniau, kad jie nežino), naudinga, kad „skalbiniai“ buvo skalbiami viešai. Tai prisidės prie politinių ideologijų išsikristalizavimo Lietuvoje. Rinkimai – gera proga partijoms parodyti, su kuo jos broliaujasi.
Comments 51
ZEMAITI, jei jums mieliau girdet, esate ne patetiskas, o apgailetinas po savo lietuviu kalbos pamokeles man naudodamas tokius zodelius kaip „komentaras” (ar tik nebus koks pasibjauretinas barbarizmas is „commentary”) ir „fantazijas” (is „fantasia”?). Ir jau tikrai grazu butu, jei vietoj psudointelektualiu „problems” tiesiog zemaitiskai „biedavuotumieties”.
Salvijus manes tikrai nejaudina, kaip nejaudina nei paties dedukcijos, kad mane jaudina driezai. Mane tik erzina tokie tipeliai siauraziuriai kaip tamsta, kurie tokias paraso nesamones (ar Salvijus, kuris mano, kad jo asmenine nuomone reiksmingesne uz Repeckaites ar Vistos) – o gal tai tureciau laikyti akinanciu smaikstumo blyksniu? – apie ir paskui dar siulo kreiptis pas specialistus. Siulot, zinot. Bet aciu, jauciuosi neblogai.
Regime jau antrą atvejį, kuomet mieloji Daiva nukreipia smūgį ne į oponento pažiūras, bet į jo darbinių pajamų šaltinį.
Hmm, sakyčiau – jau tendencija…:(
Suprantu, kada žmogus informuoja teisėsaugos organus apie savo įtarimus, kad kitas žmogus galimai pežeidžia Lietuvos įstatymus. Tai pilietiškumas.
Tačiau kuomet savaitraščio apžvalgininkė vietoje to, kad viešai sukritikuotų jai nepatinkančias kolegos politines pažiūras, rašo skundus jo darbdaviui ir grasina visokių akcijų organizavimu, jei nuo to kolegos pažiūrų nebus „atsiribota”, kas tam žmogui dažniausiai reiškia darbo vietos praradimą – čia jau, mano supratimu, šioks toks moralinis užribis.
Miela Daiva, ar Jūs iki galo suvokiate – kaip save pozicionuojate?
Rinkimai yra politinė kova tarp įvairių, legalių ideologinių pozicijų atstovų – pliuralizmas yra demokratijos esmė.
Tai kodėl Jūs, vietoje to, kad sudalyvauti atviruose politiniuose debatuose ir sumalti į šipulius Jums nepriimtinas pažiūras rinkėjų akyse, nukreipiate smūgį į …oponento darbdavį?
Dovanokite, bet tai yra tokio lygio ad hominem, kad žemiau bėra nebent Katedros rūsiai.
Visos tos Jūsų nuorodos į teisės aktus dėl kurstymo ir etc. yra niekinės. Nusiųskite jas teisėsaugai – ir netruksite tuo įsitikinti.
Kitaip sakant, Jūsų moralinis-etinis kodeksas nedraudžia Jumns daryti organizuotą spaudimą legalių, bet Jums nepatinkančių politinių pažiūrų atstovo darbdaviui? Tuomet Jums verta atsisakyti iliuzijos, kad aplinkiniai laikys Jus padoriu ir vertu pagarbos oponentu.
Kaip galima su Jumis leistis į viešą diskusiją, jei Jūsų galutinis ir pergalingas „argumentas” gali būti …laiškas oponento darbdaviui su grasinimais ir reikalavimais atsiriboti bei skaidriomis užuominomis „ar tikrai manote, kad tokių ir tokių pažiūrų atstovas gali dirbti ten ir ten”??
Nežinau, ar Jūs žiūrėjote į savo veiksmus šitokiu kampu? Greičiausiai, ne.
Bet pabandykite nors sekundei pastatyti save į situaciją, kuomet politinėms nuostatoms šiek tiek pasikeitus, jau Jūsų darbdaviui, tarkim, tam pačiam VPI, kuris gyvena iš valdiškų institucijų užsakymų, pradėtu skambinėti koks ministro patarėjas, įkyriai reikalaudamas atsiriboti nuo „antikonstitucinę poziciją šeimos instituto atžvilgiu viešai reiškiančios analitikės” bei primygtinai abejodamas, ar šis institutas, kuriame dirba „tokios veikėjos”, ketina ateityje dirbti su jų užsakymais?
Malonus širdžiai vaizdelis? Tai kodėl Jūs sau leidžiate tokius kurti?
Oi, pavargau besigilindamas į tuos visus išvardintus Konstitucijos ir savivaldybių tarybų rinkimo įstatymų punktus. Ir kam? Yra eksperčių, kurios pagal tik joms vienoms žinomus įstatymų išaiškinimus, nurodinėja VRK kas galima ir kas negalima. VRK – tie, kam patikima svarbiausių politinių įvykių priežiūra, beveik visiems piliečiams yra autoritetas, tik mūsų paminėtai teisės espertei – ne. Galima pasvarstyti ir apie tai, kodėl juoda spalva turi kažką kita reikšti, jei šūkio naudotojas aiškina būtent taip? Kažkam VRK sprendimo niekinimas ir pasakymas „ateitis parodys” gal skamba kaip grąsinimas susidoroti, bet nereiškia, kad taip ir yra. Tarp kitko, būtų pats laikas priminti ir šūkį „Lietuva – lietuviams” ir ne tokį ir seną teismo nutarimą, skelbiantį, kad šis šūkis nekursto neapykantos. Ar ir teismo nutartis netenkina?
O dabar einu gyvulius šerti. Juodmagę paglostysiu. Juodmargė… Hm… Nepagalvokite nieko blogo – ji tiesiog tokios spalvos.
@nemo:
„patetiškas, ~a (1) jausmingas, jaudinamas, kupinas patoso: P. tonas. ~ai prv. ~umas (2)”
Tamsta Nemo, negi jus jaudina Salvio komentaras? Ir, tada išplaukia, kad jus taip pat jaudina Turkijoje ant sienos bėgiojantys džiežai.. Na, nežinau kaip tamstos liberaliajame pasaulėlyje, bet bent čia toks dalykas yra laikomas iškrypimu. Giriu tamstą už drąsą pripažinti savo liguistas fantazijas, bet turbūt Jums reiktų kreiptis ne į mus, o pas atitinkamus specialistus, kurie užsiima su panašių į jūsų problemas turinčiais žmonėmis.
O gal tiesiog norėjote parodyti savo erudiciją ir pavartoti pseudo intelektualų iš anglų kalbos žodžio „pathetic” išvestą barbarizmą, kurio atitikmuo lietuvių kalboje būtų žodis „apgailėtinas”?
Salvijau, paties paskutinis komentaras yra patetiska banalybe. Jo perspektyvoje nematau, kuo skiriasi paties nuomone, nuo kazkur Turkijoje ant sienos begiojancio driezo.
Pritariu išsakytai minčiai, kad tai, ką mano tokios kaip repečkaitė ar Višta, yra jų asmeninė nuomonė.
Atsimenu Donskio straipsni, kuriame jis skundesi – kas atsitiko jo seniesiems draugams liberalams filosofams, pradedant nuo Radzvilo, visi „sunacionalejo”. Tokiu pat nacionalejimo simptomu yra, Cekucio ar Varanaviciaus atveju, ir kiek jaunesnej kartoj.
Idomi tendencija ir neitikina Donskio pagraudenimai, kad cia zmones, kurie nesupranta kiek blogo jie daro laisves, lygybes ir brolybems idealams. Supranta tie zmones. Kaip ir Cekutis – ir patirti turi, ir galva, ir informacijos, kaip pripazista jo buve kolegos. Butu vienas zmogus, sakytum „nuciuoze”. Bet kai daug pakankamai zinomu pavardziu, tai jau tendencija. ir sios tendencijos paaiskinimas, kad zmones nesupranta ka daro ir isduoda demokratija ar yra pries ES deklaruojama laime, yra visiskai pavirsutinis. Tie zmones nera nei pries demokratija, nei pries laime, taciau mato tai kitoje perspektyvoje?
Kokioje ir kodel jie ja pasieke? Pagarbi analize siu klausimu analize pasakytu daug daugiau, nei Donskio katastrofizmas.
Todel galiu pasakyt, kad nors man tikrai ne prie sirdies cituoti politiniai lozungai, taciau is kitos puses Valstybes komunikatas apie Varanaviciu irgi yra gryna banalybe:
Raso: „užsienio politikos redaktorius Darius Varanavičius yra aktyviai įsitraukęs į politinės partijos, kurios principai prieštarauja mūsų žurnalo tikslams, veiklą”
O veliau apibrezia savo tikslus: zurnalas „įkurtas siekiant stiprinti Lietuvos ekonomiką, remti ekonomikai naudingų principų įgyvendinimą, perteikti geriausius užsienio pavyzdžius bei ginti nacionalinius Lietuvos interesus. Realizuoti šiuos tikslus įmanoma tik telkiant visus Lietuvos gyventojus, skatinant savitarpio pagalbą, supratimą ir pagarbą”.
Na, ar Varanavicius yra pries LT ekonomikos stiprinima ir naudingu principu igyvendinima, pries nacionaliniu interesu gynima? Antra, ar imanoma sutelkti visus Lietuvos gyventojus? Stai, delfyje Bielskis pagaliau viesai issizadejo Paleckio jaunojo. Ar po tokiu ir panasiu pareiskimu dar butu galima sutelkti Bielski ir Palecki, pridekim dar koki liberala Simasiu, kad jie su pagarba siektu LT nacionaliniu interesu? Kitaip tariant, „visu Lietuvos gyventoju” sutelkimas yra tik tuscia retorine metafora. Realybeje yra ideologines skirtys ir itampos. Visada bus islosusieji ir pralosusieji, kurie lauks savo valandos.
Ir jau ne pirma karta man keistai atrodo, kai ideologinio pliuralizmo salininkai nebenori zaisti savo garbinamo demokratinio zaidimo ir „radikalizuoja” kitu poziciju atstovus. Ir neretai daro tai remdamiesi ES direktyvomis ir nuostatomis. Delto koks Donskis ar Rudomanskis man ypaciai nepatinka. Gal jie mano, kad as nerastingas ir nemoku skaityti ES parlamento diskusiju protokolu, kuriose isreiskiamos labai ivairios pozicijos, nuo „cekuciu” iki „paleckiu”? Gal jie mano, kad nemoku sutikrinti dokumentu ir matyti, kad desimtmecio begyje yra gan priestaringu rezoliuciju tuo paciu klausimu – priklausomai nuo to, kokios politines jegos laimi dauguma parlamente ar kokiame tai jo komitete. Tos „ES vertybes” yra gyvos, nuolatines kovos tarp jegu ir interesu grupiu pusiausvyra. Nera nekintantis ir nesikeiciantis blokas, ideali laisves projekcija, kuria galima naudotis kaip absoliuciu kriterijumi.
Korektikos klaidas prašom pasitaisyti patiems. Pagarbiai, – Žąsinas
„straipsnius rengia profesionalūs žurnalistai ir ekspertai“ – suprask, tarnaujantys sistemai – Neosovietinei oligarchijai. Šitą jau mes žinome, ką rengė „Tiesos” ir „Komsomolkės” profesionalai. Tą patį rengia ir politkorektikos profesionalai. Jei Lietuva ne lietuviams, tada logiškai išeina, kad Lietuva ne nelietuviams, bet kolonistams, okupantams, ufonautams ir pan. Kyla klausimas tada, kam tada Lietuva? Ar tiems, kas į mus istoriškai pretenduoja ir kurių jungą vilkome apie 200 metų? „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu” – bet…bet šitos teisės yra nuolat Lietuvoje pažeidinėjamos. Labai daug lietuvių neturi šitų teisių. Jos tik popierinės. Šitiek beteisių bedarbių, benamių, valkatų, šitiek užribyje ir be pragyvenimo šaltinio lietuvių, be nuosavybės. Žmogus be nuosavybės ir pragyvenimo šaltinio nėra laisvas, o tik – vergas. Patys sakote, kad negalima varžyti žmogaus dėl kilmės ir socialinės padėties, bet specialistai -profesionalai gali, nes tik jie vieninteliai tai išmano ir gali šitiek pripainioti visur ir viskame – nuvaryti šalį į bankrotą, o žmones į fizinį bankrotą. Tiek daug savižudybių. Kažkokia nesamonė – kelibėrda. Įstatymai dviprasmiški, daugiareikšmiai, supainioti, neaiškūs, prieštaraujantys patys sau. Įstatymo pradžia sako vieną, o pabaiga – kitą. Prieštarauja jo pradžiai, o teisingumą vykdo nedesovietizuoti ir Oligarchijos paskirti teismai, žodžiu, c’est cochemar! Teismai tapo anstatu – valstybe valstybėje. Tapo Neosovietijos Olimpo(kalno)Dievais. Kas belieka eiliniam piliečiui – tik nusišauti, nes nebegali pernešti savo beteisiškumo ir patyčių naštos. Konstitucija, įstatymai nieko neverti, negina nekilmingųjų, jei teismai nedesovietizuoti ir neišliustruoti, ar ne taip?
Author
Kas vieša, tai vieša, ir tai, kad kažkas iš viešos informacijos padaro kitą viešą informaciją, joks įskundimas. Tokie rinkimų įstatymai – tokie dalykai turi būti vieši. Net galite pasižiūrėti, kiek turto prikaupė kandidatai.
Pirmyn, viešink, visuomenė greičiau atsirinks už kokią ji Valstybę: už ES valstybę (ir Lietuvą nelietuviams), ar už Lietuvos valstybę (ir Lietuvą lietuviams). Tikrasis skundikų-šmeižikų, prisidengiančių ES vėliavomis, veidas labai padeda apsispręst (gerai stribus visi dar prisimena…). Įdomu, tau pačiai nuo savęs nešlykštu?
O vyr. rinkimu komisijai tai neuzkliuvo?Siaip daug ka del teistumo isfiltravo,pas juos tokiu matyt nebuvo…
Author
Man irgi labai gaila 🙁 Čia turbūt iš serijos „su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi”.
Gaila dėl R.Čekučio suradikalėjimo, kadaise buvo geras kolega, stebinęs savo gebėjimu surinkt daug vertingos info, atlikt žurnalistinius tyrimus; smagu buvo su juo dirbt. Ne kartą jis man buvo ir padėjęs, ir palaikęs kai prireikdavo — ypač kai keitėsi ATG redaktoriai, kai Stoma norėjo mano tyrimą apie VEKSĄ užbaninti…
Šitie rinkiminiai šūkiai absurdiški: lyg išvaikius čigonų taborą dingtų narkotikų problema — naivu tikėtis to. Labiausiai nustebino Ričkos atsivertimas į blaivybę :))) Ar tikrai, Ričardai? :)))))) Aš juk asmeniškai ne kartą pačiam nešiau alaus iš parduotuvės; o kartais ir rytas redakcijoje nuo alaus paxmelui prasidedavo :)))))
Liks paskutinis ruporas – Atgimimas 🙂