Originalus įrašas vasario 6 d.
Šiandien autobuse Vilniuje mačiau lipduką, kviečiantį patriotus, kuriems rūpi tauta, nelaukti, o „kovoti“. Na taip, savivaldybių rinkimai artėja. Ir ką gi jie atneša? Be kita ko, ir štai tokias programas. Šūkis – „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Vėliau paaiškina, kad „juodi“ – ne tai, apie ką būtų galima pagalvoti, o nešvarūs pinigai. Galėčiau, aišku, priminti, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 2 punktą „Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų“, o Konstitucijos 25 straipsnis skelbia, kad „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“, o 29 straipsnis nurodo, kad „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Bet ką padarysi, VRK, matyt, tai nenuskambėjo kaip neapykantos kurstymas. Ateitis parodys. Visgi man už politiką daug labiau rūpi žiniasklaida. Ir šis rinkiminis sąrašas verčia itin sunerimti.
Kalbu ne apie tai, kad vienas šio judėjimo vedlių – mano buvęs kolega Ričardas Čekutis, su kuriuo kadaise visai normaliai bendravome. Nerimą kelia tai, kad vienas iš kandidatų – Darius Varanavičius, panašu, nė neplanuojantis atsisakyti žurnalisto pareigų, kad ir kaip tai skatintų Žurnalistų sąjunga. Štai čia žurnalo „Valstybė“ redakcijos sudėtis (pasidariau ekrano nuotrauką, jei kartais kažkas greitai ir tyliai pasikeistų). Iš pradžių pagalvojau, gal visgi bendravardis? Juk Varanavičių Lietuvoje daug. Žiūriu VRK duomenis. Kandidato Dariaus Varanavičiaus anketoje pagrindinė darbovietė nenurodyta. Tačiau interesų deklaracijoje aiškiai parašyta, kad kandidatas dirba VšĮ Demokratijos plėtros fondas užsienio skyriaus redaktoriumi. Ši VšĮ leidžia žurnalą „Valstybė“. Naršau po žurnalo puslapį – jokio pareiškimo, jokio atsiribojimo. Gal dar nespėjo? Palauksiu savaitę. Jei žurnalas „Valstybė“, kuris save vadina „nauju ir progresyviu leidiniu“, kurio „straipsnius rengia profesionalūs žurnalistai ir ekspertai“, susipras ir atsiribos nuo autoritarinės, homofobinės ir rasistinės rinkiminės platformos, kurią išpažįsta jo politikos redaktorius, bus galima tik pasidžiaugti. Kilus skandalui dėl P.Stankero publikacijos, žurnalas „Veidas“ viešai atsiprašė, nors bent vienas redakcijos narys išreiškė atskiras nuomones, įskaitant ir šio tinklaraščio komentaruose. Jei „Valstybė“ to nepadarys, po savaitės pakviesiu visus, neabejingus garbingos žiniasklaidos, demokratijos, socialinės įtraukties ir kitiems idealams, boikotuoti šį žurnalą tol, kol redakcija pakeis ar bent jau paaiškins savo poziciją. Tai joks grasinimas, aš visuomenės nuomonės neformuoju. Tiesiog žurnalas būna mano ofise, kartais jį pavartydavau, žinau, kad daug mano pažįstamų jį skaito, kai kurie yra jo gerbėjai FB tinklalapyje. Bet kokiu atveju iš tikrųjų liūdna, kad vis mažiau patikimų, kokybiškų leidinių Lietuvoje.
Savo tinklaraščio nuolatiniams skaitytojams, tokiems kaip salvis ar Žąsinas, bei jų bendraminčiams norėčiau pridėti papildomą paaiškinimą:
- Aš ne prieš „lietuvybę“, bet prieš „Lietuva – lietuviams“ lozungus.
- Aš ne už susidorojimą su kažkuo, bet už skaidrumą ir visuomenės teisę žinoti, su kuo turi reikalą.
- Į savivaldybės mandatą neįeina:
- Bendrųjų Lietuvos vidaus, užsienio politikos ir geopolitikos krypčių (įskaitant visavertės integracijos į ES) sabotavimas;
- Mokymo programų sudarymas už ŠMM;
- Darželių veiklos cenzūravimas;
- Savavališkas sprendimas, kas yra globalizacijos žala, ir prievartinis jos šalinimas;
- Konstitucijos ir tarptautinių įsipareigojimų ginamos susirinkimų laisvės ribojimas.
- Tam tikrų visuomenės grupių, šiuo atveju romų, demonizavimas (žr. paveikslėlius) prilygsta neapykantos rasiniu, etniniu, kilmės ir kt. pagrindu skatinimui.
- Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo referendumu priimta nepriklausomybės pradžioje, kai ES dar nė nekvepėjo.
Atnaujinimas vasario 8 d.
Pasirodo, žurnalas nežinojo, kuo po darbo užsiima politikos skyriaus redaktorius. Tai man asmeniškai patvirtino žurnalo leidėjas Eduardas Eigirdas, o netrukus perskaičiau ir viešą, oficialų redakcijos atsiribojimą nuo D.Varanavičiaus pažiūrų. Dar daugiau, Delfi pasidomėjo, ar sąrašo deklaruojamos pažiūros neužkliūva R.Čekučio darbdavei Seimo narei D.Kuodytei. Liberalė žada klausimą aptarti ir spręsti, lauksime rezultatų. Jaunalietuvių sąrašas vienaip ar kitaip sulauks tam tikros elektorato dalies, bet po šio įvykio ir D.Kuodytės sprendimo rinkėjai bent jau daugiau žinos apie liberalus, kurie reklamuojasi kaip „sveiko proto dešinieji“. Manau, šiuo atveju, nors ir buvo galima tiesiogiai redakcijai pranešti (išties galėjau iš karto tai padaryti, bet nemaniau, kad jie nežino), naudinga, kad „skalbiniai“ buvo skalbiami viešai. Tai prisidės prie politinių ideologijų išsikristalizavimo Lietuvoje. Rinkimai – gera proga partijoms parodyti, su kuo jos broliaujasi.
Comments 51
Author
@Vytenis Petrusevicius:
Štai čia p. 9 aptiksite, kad du jau buvo eliminuoti dėl teistumo Vilniaus mieste: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.dok_priedas?p_id=44418 (iš viso 5). Štai čia atrasti dar du: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas?p_id=44458
Taigi iš viso septyni nariai ne tik kad teisti, bet ir nuslėpė teistumą nuo VRK.
Prašote paslaugos ir dar grasinate? Na ne, tegul tuomet pasilieka ten, kur yra 😀
Džinai: gal galite patikslinti, kur guli tas straipsnis patriotai.lt? Nes google paieškos sistema tokio neranda. Iki tol, kol nebus pateikta nuoroda, manysiu, kad tai tiesiog šmeižtas. Savo ideologinį šarlatanizmą spausdinkit po nk95 ir anarchijos egida.
ai, beje, vieną net patriotai.lt ėmė 😀 dariau interviu su britanijos subkultūrų tyrinėtoju George McKay
Kodėl turėčiau susilaikyti? Tautinių grynuolių skleidžiamos idėjos ne tik liečia mane ir mano pačius brangius žmones asmeniškai, bet ir yra mano kaip pilietės reikalas (aš irgi gyvenu šioje šalyje; ne tik čekutis, bet ir aš myliu Lietuvą, tai nereikia čia kurti priešų išdavikų). O mano straipsnių yra ėmę ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, ir Užsienio reikalų ministerija, ir konservatoriai, ir paleckininkai, ir ekspertai.eu ir dar bala žino kas. Negaila.
@Dzina Jums galbut vertetu susilaikyti nuo Cekucio kritikos.
Jusu pacios straipsniai puikuojasi anarchistu svetainese (http://www.anarchija.lt/politika/22931-dzina-donauskaite-valdzia-finansiskai-remia-su-ekstremizmu-siejama-jaunima.html) Tai sakyciau tiesiog issiskyre nuomones.
@Daivai Jusu pozicija matyt – globalizmas, nutautejimas, svetimu vertybiu isisavinimas. Cekucio vertybes – tautines. Tiesiog reiketu gerbti ir TOLERUOTI kito paziuras. Beja nemegti „juodu” ar „taboro” taip pat pozicija. Tad vertinti tai, kaip nors kitaip nera sazininga.
Jei norite, kad jus isgirstu, ismokite ir kitu isklausyt.
P.S. Kiek man zinoma skirtingai, nei kitose partijose JL nera ne vieno teisto, ar kaip kitaip liudnai pagarsejusio nario. Taip pat nepamenu, kad butu isivele i koki „pinigini” skandala ar pan. Apie visas kitas senas ir zinomas partijas to negaleciau pasakyt.
Author
@Zeppelinus:
Gerb. Zeppelinus, turbūt turėčiau priimti kaip komplimentą tai, kad per keletą mėnesių Jūsų ir panašiai mąstančių akyse iš „jaunosios panelės” tapau žurnalistikos ase. Greičiausiai tai įvyko dėl to, kad panašią nuomonę mūsų aptariamais klausimais girdėjote iš kitų asmenų, kurių idėjinės pažiūros ne visada sutampa su mano. Iš to galima spręsti, kad mano argumentai pagrįsti daugiau nei vertybėmis.
Nebijau prisipažinti klydusi, kad nuvertinau „Valstybę”, ir už tai atsiprašiau tiek leidėjo asmeniškai, tiek galiu tai padaryti čia bloge. Maniau, kad jiems žinoma D.Varanavičiaus veikla. Leiskite priminti D.Varanavičiaus pareigas (žr. nuorodas): jis ne apžvalgininkas ar skiltininkas (kaip kad aš), net ne eilinis žurnalistas, o politikos skyriaus redaktorius, kas reiškia, kad jis priiminėja redakcinius sprendimus.
Žurnalas „Valstybė” orientuojasi į išsilavinusius, mąstančius žmones, kurie gali būti įvairių pažiūrų, bet paprastai nepateisina neapykantos kurstymo. Savo pozicija dėl D.Varanavičiaus „užklasinės” veiklos partijoje žurnalas parodo, kad ir toliau nori orientuotis į šią publiką ir kad nenori leisti įtarti, jog redakcinius sprendimus priiminėja asmuo, skatinantis neapykantą etninėms mažumoms ir konstitucinių laisvių (žodžio, surinkimų) ribojimą. Žurnalas „Valstybė” galėjo pasirinkti ignoruoti mano pastebėjimą ir orientuotis į tokią rinką, kurioje įsitvirtinusi „Respublika”, „Vakaro žinios” ir t.t. Šiems bet kokia mano vieša kritika – kaip vanduo nuo žąsies, jie jaustųsi dar teisesni, ją išgirdę. Tačiau žurnalo „Valstybė” pozicija Lietuvos žiniasklaidos rinkoje kitokia, todėl sveikinu juos pasielgus drąsiai ir principingai.
LR Konstitucija nedraudžia „persekioti” asmens, jei jo/s pažiūrų raiška prilygintina neapykantos kurstymui. Dėl daugialypės diskriminacijos ir socialinės atskirties tabore gyvenančių romų prilyginimas narkotikų prekeiviams yra rasistinis.
Dėl to, ar jie legalūs, man atrodo, klausimas jau teisėsaugos institucijose (negaliu 100 proc. tikinti, nes specialiai šiuo klausimu nesidomėjau, bet girdėjau viena ausimi, kad čia ne tik šiaip oponentai pasidievagojo, o pati vrk kreipėsi. gal kas galėtų paneigti ar patvirtinti čia, žemiau, komentaruose?). Tiek komerc.reklamoje, tiek polit.propagandoje arba viešuosiuose ryšiuose aktyviai naudojamas netiesioginių asociacijų metodas, tą patį ką ir aš apie šį plakatą pasakytų bet kuris kvalifikuotas komunikacijos specialistas (todėl ir teiginys mano riebus), bet žinoma — kodėlgi ne, prašom ginčyti, kad to ten nė su žiburiu nerasi. O dėl Daivos kvietimo, kreipimosi — nežinau, kodėl jai reikėtų save cenzūruoti savo pačios tinklaraštyje. Tai, kad ji ką nors pasakys, dar nereiškia, kad visi ims ir paklausys ir darys taip kaip daiva sako.
Miela Džina,
net nebandau abejoti žmogaus, kurį dėl jo etninės/rasinės/socialinės kilmės skriaudžia kolegos ar tyčiojasi viršininkas, teise kreiptis į vadovybę, savininkus, žmogaus teisių gynimo organizacijas, teisėsaugos organus ar spaudos atstovus su reikalavimu apginti jį nuo persekiojimo.
Jei Jums teko patirti tai savo atžvilgiu – galiu Jus tik užjausti ir pasmerkti tuos, kurie tyčiojosi ir niekino merginą vien dėl jos tėvų tautybės.
Tačiau noriu atkreipti Jūsų dėmesį, jog mielos Daivos atvirame laiške nėra aprašoma nieko panašaus – ji nekaltina D.Varanavičiaus žurnalo kolegų diskriminavimu dėl jų kilmės, ne – ji turi pretenzijų jo viešai reiškiamoms politinėms pažiūroms.
Tikiuosi, mes abu suprantame, kad tai toli gražu ne vienas ir tas pats?
Kas dėl pasisakymo, kuriame Jūs prevenciniu apibūdinimu siekiate atgrasinti norinčius su Jumis nesutikti:
„Tik bukas ir nestudijavęs propagandos teorijos bei istorijos gali bandyti išvedinėti, jog pastarieji jaunalietuvių šūkiai nėra rasistiniai.”
– tai galiu atsakyti tiek, kad žinodamas, jog „rasizmo” terminui tolerantiški europiečiai suteikia visai kitą reikšmę, nei mes, paprasti ir pakantūs lietuviai, net nebandysiu išvedinėti to, ką Jūs minite.
Reikalas tame, kad šiuo atveju visai nesvarbu, patinka kažkam tie šūkiai ar nepatinka bei kas sugalvos kokį bjaurų/gražų apibūdinimą šiems šūkiams – svarbu tik tai, kiek jie yra LEGALŪS.
Ir jeigu jie yra LEGALŪS, tai neturi jokios reikšmės, kokį šmaikštų/užgaulų epitetą jų atžvilgiu vartos oponentai, nes už jų slypi viso labo pozicija „man šios ideologinės/politinės nuostatos nepatinka, manosios yra daug geresnės/teisingesnės”.
O tai jau yra įrodinėjimo objektas kovose dėl rinkėjų/šalininkų protų ir balsų.
Kuo aš Atgimimo žurnalistei mielai Daivai Repečkaitei ir siūliau užsiimti – vietoje to, ką ji išdarinėja.
Zeppelinus, aš nesu griežto politikos ir žurnalistikos atskyrimo šalininkė, o jau ypač savivaldoje – ten dažnai būna, kad paprasčiausiai nėra kam iš išsilavinusių žmonių eiti į politiką (dbr nebepamenu kuriam rajone, bet mokytojams buvo draudžiama dalyvaut rinkimuose). Ir žinoma — žmonės turi skirtingus įsitikinimus, vertybes, atsispiria nuo vis kitų kiekvienam svarbių dalykų ir tai yra legitimu. Bet kaip dirbti su kolega, kuris niekina tave dėl to, kad tu nesi grynos lietuviškos kilmės, kuris menkiausiai progai pasitaikius pabrėžia, jog tu nelygiavertis? R.Č. vieną kartą irgi buvo beisisiautėjąs darbe apie tai, kaip yra bjauru, jog rusai kuria šeimas su lietuviais ir kaip tokios mišrios šeimos yra blogai kol jam nebuvo pasakyta, kad tokių žmonių esama ir šioje patalpoje. Tu nenori su tokiu žmogumi gerti alaus – ypač žinodamas, kuo iš tikrųjų jis tave laiko, o jei dar tas žmogus tave ir įžeidinėja (o jei įžeidinėja būdamas tavo viršininkas?)Tai kas belieka? Veikti būtent per darbovietę, kuri privalo užtikrinti nediskriminacinius darbo santykius.
Tik bukas ir nestudijavęs propagandos teorijos bei istorijos gali bandyti išvedinėti, jog pastarieji jaunalietuvių šūkiai nėra rasistiniai.
Daiva Repečkaitė rašo:
„..darbdavys pats perskaitė blogą ir su manimi susisiekė. Be parašymo į blogą nieko nesiėmiau,…“
Miela Daiva,
Jūs – žymaus savaitraščio apžvalgininkė, t.y. žurnalistikos asė, todėl pataisykite mane, Internetų diletantą, jeigu aš klystu:
negi šis Jūsų įrašas nėra taip vadinamo „atviro laiško“ variacija, parašyta puikiai suvokiant, kad jame nurodytas adresatas tikrai jį perskaitys ir būtent to siekiant?
Žemiau pateikta citata lyg ir nesudaro prielaidų tuo suabejoti:
„Naršau po žurnalo puslapį – jokio pareiškimo, jokio atsiribojimo. Gal dar nespėjo? Palauksiu savaitę. Jei žurnalas „Valstybė“, [..], susipras ir atsiribos nuo autoritarinės, homofobinės ir rasistinės rinkiminės platformos, kurią išpažįsta jo politikos redaktorius, bus galima tik pasidžiaugti.[..] Jei „Valstybė“ to nepadarys, po savaitės pakviesiu visus, neabejingus garbingos žiniasklaidos, demokratijos, socialinės įtraukties ir kitiems idealams, boikotuoti šį žurnalą tol, kol redakcija pakeis ar bent jau paaiškins savo poziciją“
Jeigu kas paklaustu mano nuomonės, tai pasakyčiau, kad nepartiniame žurnale gali dirbti kardinaliai skirtingų ar net priešingų politinių pažiūrų redaktoriai, žurnalistai, fotografai ir netgi korektoriai. Kurie pasibaigus rinkiminei kampanijai tiesiog grįžtu į savo darbo vietas ir jau kolegiškai, prie alaus bokalo tęstu savo politines batalijas.
Ir netgi drįsčiau dadėti, kad LR Konstitucija ir įstatymai šiaip jau draudžia diskriminuoti ar persekioti asmenį ne tik dėl jo seksualinės orientacijos, rasės ar tautybės, bet ir dėl jo politinių pažiūrų.
Kas aiškiai rodo, jog aš tikrai nesu tolerantiškas dabartine to termino prasme, o viso labo nedovanotinai pakantus – žvelgiant iš jau minėtos tolerancijos ideologijos pozicijų. Mea culpa…
@nemo:
Apsiramink. Aš tik pakartojau šio tinklaraščio stūksėtojos žodžių junginį, jį išversdamas į priešingą perspektyvą. Todėl visi tavo išvedžiojimai be konteksto yra beprasmiai.
Sakot, tokia pozicija geresnė?
http://a2.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash1/180393_164099913639176_132156673500167_311511_4139570_n.jpg
Ačiū, Zeppelinus – puikiai. Geriau ir neapibūdinsi. Kitą vertus naujieji K nelabai gali prie ko kibti (o patriotinių jėgų matyt patologioškai negali pakęsti), tai ir kabinėjasi prie šūkių taip, kaip PATYS juos supranta, pagal savo sugedimo ir ištvirkimo laipsnį.
Argi tai sveiko žmogaus požymis žodyje „juodas” įžvelgti rasizmą?
Ką tada anot jaunųjų tolerastų reiškia visuomenėje paplitusi frazė „juodi pinigai”, „juoda buhalterija”? Čia irgi rasizmas? 🙂
Author
@Zeppelinus:
Skaitykite atidžiau. Darbdavys pats perskaitė blogą ir su manimi susisiekė. Be parašymo į blogą nieko nesiėmiau, bet „Valstybė” – nekvaili, patys suprato, kad išsilavinę ir mąstantys jų skaitytojai atitinkamai įvertins.