Atėjo laikas teisę, politiką ir kitus dalykus kažkiek išmanančioms blogerėms išsamiai paaiškinti apie ACTA. Ši sutartis palies mus visas, bet tam, kad sutelktume visuomenę pasipriešinimui, negalima švaistytis sąmokslo teorijomis ir gąsdinimais. Dabar kaip niekad reikia analizės ir kietų argumentų. Popieriniame „IQ. The Economist“ yra geras Liudvikos Pociūnienės komentaras „Kas bijo laisvo interneto?“ apie tai, tačiau, deja, internetinėje versijoje jis prieinamas tik registruotiems vartotojams.
Europos Komisija į kaltinimus interneto laisvės ribojimu atsako štai taip. Pvz., „ACTA is really not about individual citizens. People will continue being able to use their online social networks just as they do today”. Įdomu tai, kad google paieška dar prisimena šiame dokumente buvusį, bet dabar, atrodo, išimtą sakinį „ACTA is not Big Brother“. Kadangi ACTA yra daugialypis reiškinys, jį analizuosime kartu su broliu Gyčiu Repečka, IT specialistu. Jis paaiškins, kokios informacijos apie jus nesurinks jokia muitinė ar kita institucija, bet gali surinkti ir renka visagalis Gūglas. Aš apžvelgsiu ES politikos ir visuomeninius aspektus. Tačiau tai bus tada, kai abu surasime laiko 😛
Kol kas perskaičiau sutartį, keletą komentarų ir surinkau pavyzdžius, kas, atrodo, turės išnykti iš interneto.
1. Filipinietė mergaitė išgarsėja dainuodama Lady Gaga dainą geriau už pačią Gagą (atlikėja ją vėliau priglaudė po savo sparnu, dainavo su ja ir dabar youtube teigia: No copyright infringement, bet talentingoji Maria išgarsėjo per internetą prieš tai, kai turėjo galimybę atsiklausti autorės):
2. Japonė dainininkė dėl autentiškumo pojūčio savo dainoje mini telefoną Blackberry (komercinis prekės ženklo naudojimas – už dainą ji uždirba pinigus):
3. Mano mėgstamiausias – jauna kūrėja sukūrė klipą savo mėgstamai dainai. Buvo toks mano gyvenimo etapas, kai šios dainos klausiausi daugybę kartų per dieną, kartu žiūrėdama šį klipuką.
Na, o jei teikiate pirmenybę Regina’i Spektor, viena studentė sukūrė klipą ir jai:
Sutikite, šie pavyzdžiai niekaip nesusisieja su tais milijardais, kuriuos esą praranda atlikėjos dėl to, kad jų produkcija yra nugvelbiama. O galbūt jūsų nuomonė kitokia? Komentuokite ir rašykite klausimus būsimam ilgesniam tinklaraščio įrašui.
Comments 5
Chimikui,
Pacituotas įstatymas apie prekių ženklus, tinka tik filmukui apie Blckberry. Kitų filmukų problema yra intelektinės nuosavybės teisės.
Kažkaip nurimo ACTA.
Pingback: Diskusijos dėl Intelektinės nuosavybės pagaliau prasidėjo
Sutinku. Kai zmones skanduoja garsius sukius vienu ar kitu klausimu, butu idomu suzinoti kurio ir kuri konkreciai istatymo vieta sukele viena ar kita „skambu” ar neretai „poetiska” alarmo suki. Nematau jokiu prielaidu manyti, kad auksciau mineta japone tiesiogiai, ar netiesiogiai nukentetu.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREKIŲ ŽENKLŲ
ĮSTATYMAS
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŽENKLO REGISTRACIJOS SUTEIKIAMOS TEISĖS
39 straipsnis. Ženklo savininko teisių apribojimas
1. Šio įstatymo 38 straipsnio nuostatos nesuteikia ženklo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį:
1) savo vardą, pavardę ir (ar) adresą;
2) prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;
3) ženklą, kai būtina nurodyti prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį;
4) ženklą lyginamojoje reklamoje, jei tokia reklama yra leidžiama.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai nurodyti naudojimo atvejai neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279274
„Japonė dainininkė dėl autentiškumo pojūčio savo dainoje mini telefoną Blackberry (komercinis prekės ženklo naudojimas – už dainą ji uždirba pinigus):)”
Labai jau panašu į nesąmonę.