Logika pagal A.Račą: jei iš aukšto žiūri į internetines „razborkes”, turbūt nužudytum savo artimuosius

Artūras Račas yra vienas įdomiausių Lietuvos tinklaraštininkų, operatyviai ir įvairiapusiškai reaguojantis į aktualijas. Tačiau, matyt, santykių aiškinimasis su Algiu Ramanausku-Greitai ir kitais išsekino jį taip, kad neseniai jo tinklaraštyje atsirado neregėto įžeidumo paplavos – tekstas „Dėl tokių kaip L.Donskis Lietuva buvo tapusi žydšaudžių tauta“. Manau, kai aistros aprims, pačiam A.Račui bus gėda dėl pasirinkto diskutavimo būdo ir tikiuosi, kad jam užteks proto ir garbės atsiprašyti L.Donskio ir Holokausto aukų artimųjų.

A.Račo teksto pagrindinė mintis tokia: tas, kas abstrakčiai postringauja ir, iškilus konfliktui, nepriima aiškios pozicijos bei neįvardija nusikaltusių, savo laiku galėjo būti ir nacių talkininkas. Net jei atsiribosime nuo asmeniškumų, loginėje grandinėje aiškiai trūksta kelių grandžių. Bet nuo asmeniškumų šiuo atveju atsiriboti negalima. Kaip A.Račui susišvietė diskusiją dėl kažkokių kelių tinklaraščio įrašų ir Facebook žinučių, kurias po kelerių metų visos pamirš, sulyginti su skaudžiausiu Lietuvos istorijos įvykiu? Sakysite, tiesiog norėjo efekto – radikalizuoti, sutirštinti spalvas.

Tačiau nejaugi ilgametė patirtis žiniasklaidoje neišlavino vaizduotės taip, kad A.Račas sugebėtų pasirinkti palyginimą, kuriuo būtų galima argumentuotai įgelti, o ne akivaizdžiai siekti įskaudinti? Paskaitykite pavadinimą dar kartą – kokia pirma mintis kyla? Vien iš pavadinimo galima susidaryti įspūdį, kad neva pernelyg abstrakti L.Donskio pozicija internetinio konflikto atžvilgiu pateisina smurtą. Kitaip tariant, labai dažnai, kai Lietuvoje iškeliama visuomenės atsakomybės už Holokausto atmintį tema, kas nors iššoka (beje, mano tinklaraščio komentaruose taip pat, gal jau pastebėjote) ir pažeria tiradą: „X buvo komunistas, Y pasakė tą ir tą, o Z – vajė vajė…“ Iš A.Račo komentaro pavadinimo galima pagalvoti, kad L.Donskio pasisakymas karo metais būtų pasitarnavęs pateisinimu išžudyti L.Donskio šeimą – kaip žinia, Hitleris ir jo subinlaižiai už iš dalies žydišką kilmę žudė iki trečios kartos. Tačiau skaitant tekstą paaiškėja, kad ne tokio sulyginimo siekia A.Račas. Pasirodo, jis nori sugretinti vengimą prisiimti poziciją ir pasmerkti konkrečias žmogas apgailėtinose Facebook diskusijose su vengimu prisiimti poziciją ir pasmerkti nusikaltėles Holokausto metu. Tai bent minties šuolis. Ką tai duoda bendrai diskusijai? Tik progą dar kartą susmulkmeninti ir pavalkioti Holokausto atmintį Lietuvoje. Tik progą durti oponentui į paširdžius, asmeniškai įžeisti, užuot kapojusis argumentais.

A.Račas žino, kad L.Donskio tėvas vos vos išsigelbėjo nuo Holokausto, ir pagal nacių įstatymus šio žmogos sūnus, jei tuo metu būtų suaugęs, į rankas būtų gavęs ne akordeoną, o sunkų koncentracijos stovyklos anglių karutį. A.Račas žino, kad L.Donskis yra dažniau pasisakęs žmogų teisių klausimais nei dauguma Lietuvos politikių, žiniasklaidininkių ir tinklaraštininkių. Todėl jei dabar A.Račas mėgintų teigti, kad sulyginimas su Holokaustu yra atsitiktinis, manau, niekas juo nepatikėtų, ir pagrįstai. Jeigu jau taip norėjosi sutirštinti spalvas, Lietuvos istorijoje pilna įvykių, prie kurių galima pritempti. „Dėl tokių kaip L.Donskis Lietuva sudarė Krėvos uniją“, „Dėl tokių kaip L.Donskis nė kulkos į sovietinę armiją neiššovęs pabėgo A.Smetona“, „Dėl tokių kaip L.Donskis neištesėtas Sąjūdžio pažadas gyventi kaip Švedijoje“, „Dėl tokių kaip L.Donskis suformuotas LEO LT“, „Dėl tokių kaip L.Donskis Lietuvoje buvo įsivešėjęs Daktarų klanas“… Visi šie palyginimai reikalauja tokio paties ilgio minties šuolio kaip tarp internetinių diskusijų ir Holokausto. Tačiau, jei būtų pavartojęs bet kurį iš jų, A.Račas būtų galėjęs teisintis, kad palyginimas atsitiktinis ir kad savo tinklaraščio įrašu jis nesiekė įskaudinti L.Donskio. Jei sunku įsijausti į situaciją, gal padės toks palyginimas. Įsivaizduokime, būtų kokia nors veikėja X, kuri, kaip visuomenei būtų žinoma, yra praradusi kūdikį. A.Račui labai rūpi diskusija apie gimdymą namuose – jis mano, kad gydytojai neturėtų teikti paslaugų taip darančioms. Veikėja X negimdė namuose. A.Račui atrodo, kad veikėja X be reikalo nepasisakė ar per silpnai pasisakė šioje diskusijoje, todėl jis tinklaraštyje parašo: „Dėl gimdymo namuose miršta kūdikiai, tokie kaip veikėjos X“. Pasinaudoja proga pabarstyti druskos ant žaizdos, priminti apie skaudžią netektį, bet ar duoda kažką diskusijos kokybei?

Gerai žinau, kad būsiu apkaltinta politkorektiškumo propagavimu. Suprask, jeigu esi vieša asmuo, turi būti pasiruošusi, kad kažkas norės tave įskaudinti. Betgi eilinė trololo ir vienos svarbiausių naujienų agentūrų vadovas – sutikite, ne ta pati lyga. Tarp „politkorektiško“ diskutavimo ir RamaRačo stiliaus diskutavimo skirtumas kaip tarp karate turnyro ir gezų gatvinių „razborkių“. Žodžio laisvė A.Račo, atrodo, suprantama taip: visos apsivemia ir apsispjaudo, ir laimi stipriausia bei populiariausia – kas turi daugiau „laikų“ ir kieno spjaudalus perskaitė daugiau skaitytojų. Ar mano galioje uždrausti tokias diskusijas (jau matau antraštę: „feministės ir Naujoji kairė nori uždrausti diskusijose minėti Holokaustą“)? Ar mano galioje „auklėti“ šimtąkart daugiau patirties ir populiarumo turintį kolegą? Žinoma, ne. Tiesiog atsisakau laikyti tokius asmeninius įžeidinėjimus žodžio laisvės viršūne. Nebūsiu originali, pasakydama, kad mūsų visuomenėje jau ir taip per daug patyčių. Turbūt garsieji šios internetinės diskusijos dalyviai laikytų originalumu, jei vietoje to parašyčiau: „Dėl internetinių gezų lietuviai tapo savižudžių tauta“.

—

Apie tinklaraščio kalbos politiką, taip pat ir moteriškosios giminės vartojimą bendruoju atveju, galite pasiskaityti čia.