ES institucijos nuolat seka jaunimo, kuris nesimoko ir nedirba, dalį visoje ES. Tai patikimesnis rodiklis nei jaunimo nedarbas, kuris užgriebia tik registruotas bedarbes. Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15-24 m. amžiaus žmogų dalis) labai nevienodai jautri krizei įvairiose valstybėse. Prieš krizę buvome vienoje lygoje su Vokietija, Belgija ir Suomija, bet per dvejus metus priartėjome prie pietiečių (beje, Estija taip pat).
Kas gi nutiko? Ar prie to prisidėjo švietimo reforma, dėl kurios pabrango mokslai? Tačiau mokslai kolegijose ir profesinėse mokyklose tapo labiau prieinami. Tikėtina, kad daug jaunų žmogų tiesiog prarado darbus ar grįžo iš Airijos. Kaip matyti, didžiausias nesimokančio ir nedirbančio jaunimo dalies augimas užfiksuotas Rytų ir Vidurio Europoje.
Comments 1
Mažėja pasitikėjimas aukštuoju mokslu, stiprėja neapibrėžta motyvacija „gal kur nors išvažiuoti”.
Būtent todėl, kad #blogovės_valstybė .