#kąveikti, kai paskelbiama, kad Vilniaus gyventojos labiausiai patenkintos gyvenimu ES, lyginant su kitomis sostinėmis? Galima ištransliuoti pranešimą spaudai. O galima papjaustyti duomenis.
Kažkas FB kritikavo, kad, skelbiant tokią statistiką, sumuojami visiškai sutinkančių ir iš dalies sutinkančių rezultatai. Tačiau kaip buvusi apklausinėtoja puikiai prisimenu, kad dažniausiai respondentės neturi stiprios nuomonės ir prašo pažymėti „taip per vidurį“. Tokių apklausų tikslas – išsiaiškinti, ar iš principo gerai, ar blogai, ir kai respondentė skalėje mato galimybę pažymėti „labai gerai“, ji jaučiasi pasirinkusi tinkamesnį, arčiau vidurio esantį variantą. Kiek bus linkusių turėti tvirtą nuomonę, priklauso nuo kultūrinių skirtumų ir nuo to, kiek klausimas yra politizuotas, todėl tokios daugybės valstybių duomenis paprasčiau suvidurkinti.
Tai, kas galėjo turėti svaresnės įtakos, yra kiti anketos klausimai, po kurių įvertinamas bendras pasitenkinimas. Prišokus prie respondentės ir paprašius bendrai įvertinti gyvenimą Vilniuje, ji galėtų atsakyti ir pagal tos dienos nuotaiką. Bet anketoje buvo daug įvairių klausimų apie miesto gyvenimą, po kurių užduotas klausimas apie pasitenkinimą stumia jį įvertinti pagal anksčiau užduotus klausimus. Taigi papjaustykime.
Šaltinis: skaičiavimai pagal Eurostat
Atsirinkusi tik sostines, apskaičiavau vidurkį. Tada išrinkau miestą, su kuriuo lyginamės (Taliną), artimiausią didmiestį (Varšuvą) ir emigracijos miestą (Dubliną). Čia toli gražu ne visi klausimai, bet, kaip matyti, vilnietės patenkintos socialiniais dalykais, o tuo, kas susiję su viešosiomis paslaugomis, – nelabai.
Beje, įdomu tai, kad net 27 proc. atėniečių yra labai patenkintos klaikiuoju jų miesto viešuoju transportu. Kas tai? Mazochizmas? Pozityvus mąstymas, kai kiekviena diena be transporto streiko – šventė? O gal žinojimas, kad kitur Graikijoje blogiau arba nėra? Maži lūkesčiai? Žodžiu, sudėtinga su tuo pasitenkinimo matavimu.