Mano profesinis gyvenimas yra nupunktyruotas buvimo ir nebuvimo žurnalistikos pasaulyje. Pirmąjį darbą Atgimime gavau prieš 12 metų, bet, prasidėjus ekonominei krizei, iš jo pasitraukiau. Kad ir kaip mėgčiau taikomuosius tyrimus, kurie užtikrina, kad ant stalo būtų duonos, žurnalistika visada buvo mano mylimiausias darbas. Gaila, kad šiame sektoriuje vyksta labai liūdni dalykai – spaudimas dirbti greitai, generuoti daug turinio, pataikauti kažkieno įsivaizduojamam masiniam skoniui, žinant, kad publika mėgsta tavo darbo rezultatus, bet nenori už juos mokėti. Gyventi taip, kaip Atgimimo laikais (po to vėl trumpam – Der Spiegel laikais), turint savaitę temai išplėtoti, aptarti ir apgalvoti, neapsikraunant apmąstymais, iš kur imti pinigų nuomai, – didelė prabanga.
Tačiau kol užsiimu kitais dalykais, niekas netrukdo šiame tinklaraštyje plėtoti kelias temas, kurias jau esu tyrinėjusi. Juk lėtoji žurnalistika, kaip teigia vis daugiau balsų, sugrįš su trenksmu.
Jei dar neįsitikinote, štai.
Lėtosios žurnalistikos principai – gelmė, kontekstas, neskubrus tyrimas, grįžimas prie temos, kai joje nebėra sensacijos. Visada norėjau būtent taip ir dirbti. Kadangi yra temų, prie kurių vis grįžtu, ketinu surinkti tai, ką turiu, šiame tinklaraštyje. Tinklaraštiniai lėtosios žurnalistikos projektai negali būti laikomi visaverčiais žurnalistiniais darbais, nes tinklaraštyje nėra rimtos redakcinės kontrolės ir daug kas suimprovizuota. Tai yra labiau paruoštukės kada nors gimsiantiems ilgalaikiams projektams. Tačiau manau, kad tokie rinkiniai gali būti naudingi kolegėms ir publikai, taip pat jie suteiks progą aptarti kai kuriuos klausimus ir prisirinkti idėjų.
Lėtosios žurnalistikos projektai šiame tinklaraštyje bus hipertekstiniai įrašai (sąrašas), sujungiantys publikuotą ir nepublikuotą medžiagą, tekstą, nuotraukas, nuorodas, šaltinius, laiko juostas, žemėlapius ir kitus elementus. Įrašai bus nuolat atnaujinami, o visi esminiai pataisymai surašomi apačioje. Toliau atsakysiu į klausimus, kokių gali kilti:
- Kodėl dabar?
Todėl, kad turiu laiko, be to, kol netyrinėju tų temų, yra proga pareflektuoti, pagrupuoti jas. Be to, paskutiniu metu plečiu multimedijos repertuarą – mokausi piešti iliustracijas. Praktinė priežastis – man kartais prireikia portfolio įvairiomis temomis. Angliškai tokius jau esu pasidariusi. Viena manęs nemėgstanti veikėja kartą pareiškė, kad mano tinklaraštis – visai ne tinklaraštis, o mano tekstų talpykla. Kad ir ką tai reikštų, štai bus ir talpykla, ir aptarykla.
- Ar tai reiškia, kad šis tinklaraštis turi ambiciją tapti kažkuo profesionalesniu?
Kol kas neturiu galimybės dirbti ta linkme, bet jei kada turėsiu, tikiuosi iki tol pasigaminti tinkamų paruoštukių.
- Ar mano pamintijimai tinklaraštyje įeina į lėtųjų tyrimų sąrašą?
Dažniausiai ne. Šiuose mini projektuose rinksiu faktinę medžiagą, kuriai skleisti aš esu tarpininkė. Tačiau sudėsiu nuorodas ir į savo pamintijimus, juolab kad dažniausiai jie kyla iš politikos analizės.
- Ar įrašų turinys keisis?
Taip, aš jį taisysiu ir pildysiu, kai turėsiu laiko.
- Kuo lėtieji tyrimai skiriasi nuo tiriamosios žurnalistikos?
Pastaroji turi hipotezę. Kartą su kolegėmis pralaimėjome tiriamosios žurnalistikos konkursą, nes pritrūko būtent hipotezės. Lėtieji tyrimai gali pasisukti netikėtomis kryptimis, nesiekia nieko įrodyti ir nebūtinai yra pagrįsti faktais ar įrodymais, tai gali būti tiesiog pasakojimų rinkinys. Tiriamosios žurnalistikos darbo verčiau nepublikuoti, kol jis nebaigtas, o lėtiesiems tyrimams tik geriau, kai aptarinėjami jų tarpiniai rezultatai.
- Kokia prasmė pateikti visa tai nemokamai?
Iš dalies – kurti savo portfolio, bet neslėpsiu, kad labiausiai man gaila įdirbio Atgimime, kuris nebeprieinamas internetu. Labai maža tikimybė, kad kas nors bibliotekoje susiras senus laikraščius ir jie vėl taps žinių ekosistemos dalimi.