LRT laidoje Homo cultus aptariama Lietuvos migracijos politika ir jos politizacija. Laida buvo pilna žargono, kuris dalį auditorijos gali erzinti, bet išsakytas mintis būtų verta išgirsti ir tokių laidų paprastai neklausančioms. Dr. Irma Budginaitė-Mačkinė ir dr. Giedrė Blažytė sako, kad Lietuvoje vyksta ne migracijos, o susikalbėjimo krizė. Tiek tendencija, tiek komunikacija apie ją priešino visuomenę ir gąsdino gyventojas.
G. Blažytė teisingai pabrėžia, kad kas yra pabėgėlės, o kas yra „ekonominės migrantės“ (teisingas terminas – darbo migrantės), gali nustatyti kompetentingos tarnybos, o ne politikės ar komentatorės. Tam tokios tarnybos ir yra. Norėčiau papildyti, kokius mitus dar reikėtų paklibinti visuomenėje.
- Prieglobstis niekaip nesusijęs su skurdu. Prieglobsčio prašytojos, kad įgytų teisių, neprivalo skursti ir tą skurdą demonstruoti. Priešingai, skurdas šiuo metu nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti, net jei kyla iš diskriminacijos (romių iš Albanijos, Kosovo ir Šiaurės Makedonijos prieglobsčio prašymai šiuo pagrindu dažniausiai atmetami). O jei A. Navalnas pasiprašytų prieglobsčio, jį gautų nepaisant visų turtų ir padėties. Taigi taip, prieglobsčio prašytojos turi išmaniųjų telefonų, gal net ir „Armani“ striukę.
- Tai nereiškia, kad nuėjusios į kurios nors ES šalies ambasadą gautų turistinę Šengeno vizą, mat šalys yra traktuojamos nelygiai. Maltoje į Europos kultūros sostinės renginį buvo pakviestas pripažintas menininkas iš Nigerijos, kuris buvo ne kartą keliavęs, bet ir tai ambasada jam atsisakė išduoti vizą dėl „migracijos rizikos“. Prireikė Maltos diplomatų įsikišimo. Taigi įvairius ES pasienius kertančios mažos galios pasų turėtojos dažniausiai negali tapti teisėtai sieną kirtusiomis prieglobsčio prašytojomis.
- Dėl to jos tampa neteisėtai sieną kirtusiomis prieglobsčio prašytojomis. Prieglobsčio prašyti yra ne tik legalu, tai yra pamatinė teisė. Todėl vadinti jas nelegalėmis – kalbos klaida ir nesusigaudymo teisėje demonstravimas. Nelegali migrantė – tai, pavyzdžiui, tokia, kuri atvyksta su turistine viza ar naudojasi beviziu režimu, įsidarbina ir lieka, vizai pasibaigus.
- Lietuva ir kitos ES šalys pagal esamus teisės aktus privalo suteikti bazines oraus gyvenimo sąlygas ne iš geros širdies, ne kaip labdarą, o todėl, kad yra teisiškai įsipareigojusios padėti persekiojimą patyrusioms žmogoms. Tokiomis prieglobsčio prašytojos laikomos, kol neįrodyta kitaip. Prieglobsčio prašytojoms su atmestais prašymais galioja tik pačios pamatinės teisės ir čia valstybės tvarkosi, kaip nori.
- Pagal apibrėžimą, pabėgėlės kerta sieną ne dirbti, ne integruotis, bet pirmiausia todėl, kad joms gresia kažkas baisaus, ir Europos šalys yra įsipareigojusios jas nuo tų baisumų pagal išgales saugoti. Natūralu, kad nemaža dalis prievartos aukų kenčia nuo potrauminio streso, todėl reikalauti, kad vos patvirtinus prieglobsčio prašymą jos taptų ekonominėmis migrantėmis, t.y., imtų nešti ekonominę naudą, reiškia vėlgi demonstruoti nesupratimą, kas yra prieglobstis. Labai gerai, kad daugelis jų geba dirbti, mokytis ir gražiai elgtis, bei tai rodo tik žmogišką stiprybę ir gebėjimą atsitiesti – tai anaiptol nėra privaloma.
- Todėl jei teigiate, kad kitoje Europos šalyje, žiū, tik X proc. pabėgėlių dirba ir uždirba, vadinasi, iš tikrųjų apgailestaujate, kad atvyko „tikros“ pabėgėlės, o ne ekonominės migrantės. Jei norite atvykėlių, kurios dirbtų ir neštų naudą, reikalaukite vyriausybės įsileisti daugiau darbo (ekonominių) migrančių.