„Bernardinuose“ – interviu su studentu Domu Markevičiumi, kuris metė jam pasirodžiusias primityvokas studijas Nyderlanduose ir grįžo studijuoti į Lietuvą. Kartu jis pripažįsta, kad požiūris į studentą ir universiteto darbas buvo priimtinesnis Utrechte. Tikiuosi, kad studentas atras save VGTU, bet iš interviu jis man pasirodė gerokai pasimetęs. Priežastys mesti mokslus Utrechte – „atsirado nepatogumų“. Tie nepatogumai – tokie, kokie galėtų kilti ir Vilniuje (problemos dėl gyvenamojo ploto, didelis krūvis, ne visai svajones atitinkantis studijų turinys). Vienintelė įtikinama priežastis – neapibrėžtumas studijų procese, „ žaidimai“ vietoje „rimto mokymosi“. Iš to man susidarė įspūdis, kad D.Markevičius sprendimą priėmė spontaniškai, o dabar ieško jam pateisinimų („yra gražių merginų“).
Kita vertus, neskubėčiau pamokslauti, kad esą pasielgta vaikiškai ir pabėgta, vos užklupus pirmiesiems nepatogumams. Man patinka šio studento drąsa ir suvokimas, kad studijos – ne tik investicija į ateitį, bet ir ilgi jaunystės metai, kuriuos geriau praleisti taip, kad patiktų ir įsimintų. Tačiau jei žurnalistė, sprendžiant iš įžangos, mano, kad toks interviu atkalbės vieną kitą lietuvį nuo studijų užsienyje, tai greičiausiai ne – vienintelis argumentas šiame interviu ir yra tas: studijos nerezonavo su D.Markevičiaus asmenybe.