Originalus įrašas vasario 6 d.
Šiandien autobuse Vilniuje mačiau lipduką, kviečiantį patriotus, kuriems rūpi tauta, nelaukti, o „kovoti“. Na taip, savivaldybių rinkimai artėja. Ir ką gi jie atneša? Be kita ko, ir štai tokias programas. Šūkis – „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Vėliau paaiškina, kad „juodi“ – ne tai, apie ką būtų galima pagalvoti, o nešvarūs pinigai. Galėčiau, aišku, priminti, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 2 punktą „Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų“, o Konstitucijos 25 straipsnis skelbia, kad „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“, o 29 straipsnis nurodo, kad „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Bet ką padarysi, VRK, matyt, tai nenuskambėjo kaip neapykantos kurstymas. Ateitis parodys. Visgi man už politiką daug labiau rūpi žiniasklaida. Ir šis rinkiminis sąrašas verčia itin sunerimti.
Kalbu ne apie tai, kad vienas šio judėjimo vedlių – mano buvęs kolega Ričardas Čekutis, su kuriuo kadaise visai normaliai bendravome. Nerimą kelia tai, kad vienas iš kandidatų – Darius Varanavičius, panašu, nė neplanuojantis atsisakyti žurnalisto pareigų, kad ir kaip tai skatintų Žurnalistų sąjunga. Štai čia žurnalo „Valstybė“ redakcijos sudėtis (pasidariau ekrano nuotrauką, jei kartais kažkas greitai ir tyliai pasikeistų). Iš pradžių pagalvojau, gal visgi bendravardis? Juk Varanavičių Lietuvoje daug. Žiūriu VRK duomenis. Kandidato Dariaus Varanavičiaus anketoje pagrindinė darbovietė nenurodyta. Tačiau interesų deklaracijoje aiškiai parašyta, kad kandidatas dirba VšĮ Demokratijos plėtros fondas užsienio skyriaus redaktoriumi. Ši VšĮ leidžia žurnalą „Valstybė“. Naršau po žurnalo puslapį – jokio pareiškimo, jokio atsiribojimo. Gal dar nespėjo? Palauksiu savaitę. Jei žurnalas „Valstybė“, kuris save vadina „nauju ir progresyviu leidiniu“, kurio „straipsnius rengia profesionalūs žurnalistai ir ekspertai“, susipras ir atsiribos nuo autoritarinės, homofobinės ir rasistinės rinkiminės platformos, kurią išpažįsta jo politikos redaktorius, bus galima tik pasidžiaugti. Kilus skandalui dėl P.Stankero publikacijos, žurnalas „Veidas“ viešai atsiprašė, nors bent vienas redakcijos narys išreiškė atskiras nuomones, įskaitant ir šio tinklaraščio komentaruose. Jei „Valstybė“ to nepadarys, po savaitės pakviesiu visus, neabejingus garbingos žiniasklaidos, demokratijos, socialinės įtraukties ir kitiems idealams, boikotuoti šį žurnalą tol, kol redakcija pakeis ar bent jau paaiškins savo poziciją. Tai joks grasinimas, aš visuomenės nuomonės neformuoju. Tiesiog žurnalas būna mano ofise, kartais jį pavartydavau, žinau, kad daug mano pažįstamų jį skaito, kai kurie yra jo gerbėjai FB tinklalapyje. Bet kokiu atveju iš tikrųjų liūdna, kad vis mažiau patikimų, kokybiškų leidinių Lietuvoje.
Savo tinklaraščio nuolatiniams skaitytojams, tokiems kaip salvis ar Žąsinas, bei jų bendraminčiams norėčiau pridėti papildomą paaiškinimą:
- Aš ne prieš „lietuvybę“, bet prieš „Lietuva – lietuviams“ lozungus.
- Aš ne už susidorojimą su kažkuo, bet už skaidrumą ir visuomenės teisę žinoti, su kuo turi reikalą.
- Į savivaldybės mandatą neįeina:
- Bendrųjų Lietuvos vidaus, užsienio politikos ir geopolitikos krypčių (įskaitant visavertės integracijos į ES) sabotavimas;
- Mokymo programų sudarymas už ŠMM;
- Darželių veiklos cenzūravimas;
- Savavališkas sprendimas, kas yra globalizacijos žala, ir prievartinis jos šalinimas;
- Konstitucijos ir tarptautinių įsipareigojimų ginamos susirinkimų laisvės ribojimas.
- Tam tikrų visuomenės grupių, šiuo atveju romų, demonizavimas (žr. paveikslėlius) prilygsta neapykantos rasiniu, etniniu, kilmės ir kt. pagrindu skatinimui.
- Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo referendumu priimta nepriklausomybės pradžioje, kai ES dar nė nekvepėjo.
Atnaujinimas vasario 8 d.
Pasirodo, žurnalas nežinojo, kuo po darbo užsiima politikos skyriaus redaktorius. Tai man asmeniškai patvirtino žurnalo leidėjas Eduardas Eigirdas, o netrukus perskaičiau ir viešą, oficialų redakcijos atsiribojimą nuo D.Varanavičiaus pažiūrų. Dar daugiau, Delfi pasidomėjo, ar sąrašo deklaruojamos pažiūros neužkliūva R.Čekučio darbdavei Seimo narei D.Kuodytei. Liberalė žada klausimą aptarti ir spręsti, lauksime rezultatų. Jaunalietuvių sąrašas vienaip ar kitaip sulauks tam tikros elektorato dalies, bet po šio įvykio ir D.Kuodytės sprendimo rinkėjai bent jau daugiau žinos apie liberalus, kurie reklamuojasi kaip „sveiko proto dešinieji“. Manau, šiuo atveju, nors ir buvo galima tiesiogiai redakcijai pranešti (išties galėjau iš karto tai padaryti, bet nemaniau, kad jie nežino), naudinga, kad „skalbiniai“ buvo skalbiami viešai. Tai prisidės prie politinių ideologijų išsikristalizavimo Lietuvoje. Rinkimai – gera proga partijoms parodyti, su kuo jos broliaujasi.
Comments 51
O gal mes jiems tuomet parodykime paprastą valstietišką špygutę, dar pasiremdami tarptautiniais Strasbūro, Hagos, Lozanos, Stokholmo teismais (arbitražais)? 🙂
Tada, gal, tie plikbajoriai pajus, kad be kardo (onoro) prie šalies dar reikia ir kelnytėmis pasirūpinti, nes jos jau tiek sudryžę, kad plika subinytė matosi.
Todėl iš jų visiems tik juokas ima (ir niekas nežada jų išsigąsti).
Įdomus autorės „pasiaiškinimas”: Aš ne prieš „lietuvybę“, bet prieš „Lietuva – lietuviams“ lozungus. Tik kažkodėl žodis lietuvybė kabutėse… Tai geriau už bet kokius kitus „paaiškinimus” parodo autorės tikrąjį požiūrį. Beje, kažkodėl visi „tolerastai” pastoviai pamiršta paminėti Lietuvių Tautinio Centro (LTC) lozungo antrąją dalį: „Lietuva – Lietuviams. Lietuviai – Lietuvai.” O kalbant apie žurnalą „Valstybė” ir jo redaktorių, siūlau paskaityti Ričardo Čekučio straipsnį: Viešas laiškas Eduardui Eigirdui http://www.tautos-balsas.lt/straipsniai/politika/105-ricardas-cekutis-viesas-laiskas-eduardui-eigirdui
@Žąsinas:
„Lenkija galėtų grąžinti Stalino neteisėtai padovanotas svetimas žemes”
O kas bus, jei lenkai to paties pareikalaus iš prolituanisto Žąsino?
Lietuvoje nacionalistų nėra. Lietuviai net nežino ir nesuvokia kas tai yra? Lietuviai nejaučia nacionalinio orumo ir nežino, kas yra nacijos garbė, orumas, savigarba, savimonė. Lietuva skirta ne lietuviams, o kolonistų, buvusių okupantų ir tankistų, viešpatijai – Lordams draskyti, menkinti, žeminti, niekinti, alinti ir neleisti jai normaliai vystytis. Britanijoje yra net Lordų rūmai – viešpačių rūmai. Va kas yra nacionalistai – tai didžiosios gyventojų skaičiumi nacijos. Jei Lietuva ne lietuviams, tai kyla logiškas klausimas kam ji tada? Rusams, lenkams ir žydams ar ne? Rusijoje yra begalinis skurdas ir siaubingos neteisybės paprasto žmogaus ten atžvilgiu, todėl galėtų pradėti pirmiausia rūpintis savo tauta, savo pavergta eiline alkstančia, vargstančia ir žeminama Rusija, o ne mus kaltinti bala žino kuo – tuo, kuo mes patys nesuprantame kuo ir už ką esame kaltinami ir naikinami – mes gi nunykstame, tiesa? Lenkija galėtų grąžinti Stalino neteisėtai padovanotas svetimas žemes ir atsisakyti lenkiškojo nacizmo. Lenkija nacionaliniu aspektu per Stalino malonę yra monolitas, vienatautė valstybė, o iš čia kyla klausimas, kur tas kitas mažumas padėjo? Negi į pečių sukišo ar asimiliavo, sterilizavo T.N. Kaufman’o pavyzdžiu, kaip jo raštuose buvo siūlyta dar prieš karą pasielgti su vokiečiais. Ir nevadinkite lietuvių nei fašistais, nei nacionalsocialistais, nei antisemitais, nes tai ne lietuvių nei sugalvota, nei vykdyta. Antilituanistai ir internaciai namo! Europa – Tėvynių Sąjunga, o ne iternacių prieglauda. Jokių privilegijų ir viršenybių Lietuvoje didžiųjų nacijų atsovams.
@Salvis:
Visiškai pritariu jums, kolega. Bolševikiniai kontrolės mechanizmai yra siaubingi, stačiai siaubingi. Bolševikams užkliūva ne tik prielinksniai, bet net ir pasisveikinimas „Heil Hitler!” iš dešimties raidžių, kurį vartojančius asmenis jie labai atkakliai (ir, kaip mes visi žinome, visiškai nepagrįstai) vadina neonaciais. Jie nori įsakinėti žmonėms, kaip jiems sveikintis! Kiek ilgai dar pakęsime tokį stalinistinį totalitarizmą?
Štai kaip demokratiškai ir pakančiai kitokioms nuomonėms bylojo toks Rokas Sinkevičius, LTJS atstovo teisėmis rėždamas kalbą latvių ultranacionalistinės partijos „Visu Latvijai” suvažiavime:
„Pirmiausia, ką galime padaryti šiandien, tai nutraukti informacinę blokadą ir daugiau dėmesio skirti alternatyvių informacijos ryšių kūrimui, kartu apvalant erdvę nuo priešiškos propagandos.”
Šaltinis: http://www.tautosjaunimas.lt/news.php?extend.66
Khm, ir kaip kažkas drįsta abejoti tokių mielų ir pakančių žmonių pakantumu? Kaip jiems negėda?