Įdomioji statistika: kiek vaikų nori ir turi turtingų šalių gyventojai

OECD turi tokią ataskaitą, kurioje užfiksuotos 2003-06 m. apklaustų įvairaus amžiaus Europos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Korėjos, Meksikos gyventojų mintys apie idealų šeimos dydį. Nestebina, kad daugiausiai vaikų nori turėti dosnių Skandinavijos, Nyderlandų gerovės valstybių gyventojos. Mažiausiai vaikų nori ir turi austrės. Dauguma europiečių mano, kad idealus šeimos dydis – du vaikai. Moterų idėja apie idealų šeimos dydį skiriasi gerokai mažiau nei vyrų ir svyruoja tarp 2-3 vaikų. Valstybėse, kuriose požiūris į šeimą konservatyvesnis (Ispanijoje, Graikijoje, Kipre, Turkijoje) didesni skirtumai tarp kartų, bet tarp moterų jie ryškesni ir Rytų Europoje. Vėlgi gerovės valstybėse skirtumai tarp kartų mažesni. Daugiavaikių šeimų iš ES valstybių daugiausiai norima Kipre ir Švedijoje, mažiausiai – Rumunijoje ir Austrijoje. Visgi Kanadoje, Švedijoje, Japonijoje, Italijoje, Čekijoje paprastai turima mažiau vaikų (reikia žodžiui „vaikas“ sugalvoti žmogos ekvivalentą). Iš tyrime dalyvavusių šalių tik Turkijoje žmogos turi tiek vaikų, kiek nori.

Lietuvoje moterys vidutiniškai nori susilaukti šiek tiek daugiau vaikų nei vyrai. Dauguma gyventojų labai vieningai laikosi šeimos su dviem vaikais modelio. Tačiau beveik kas ketvirta gyventoja norėtų daugiavaikės šeimos. Statistinio vaisingo amžiaus moterys planuoja turėti maždaug du vaikus (mažiau nei laiko esant idealiu šeimos dydžiu), bet turi jų gerokai mažiau – 10 apklaustų moterų tektų 14 vaikų.

Sprendimus, kiek turėti vaikų, lemia daugybė visuomeninių ir institucinių veiksnių. Paprastai šeima planuojama laisviau, jei ją kuriančios žmogos gali tikėtis efektyvios paramos – sveikatos apsaugos, lopšelių ir darželių. Ne paskutinėje vietoje – sutarimas su partnere, jei yra, dėl šeimos dydžio, sveikata, kiti gyvenimo prioritetai. Dažnai moterys turi mažiau vaikų nei norėtų, nes žino, kad visuomenė jas nubaus (anglų k. vartojamas terminas wage penalty – finansinė (šiuo atveju) nuobauda, kuris nusako, kiek mažesnį atlyginimą gauna mažų vaikų turinčios moterys, lyginant su tokio pat išsilavinimo vaikų neauginusiomis moterimis. Įvairūs tyrimai rodo, kad vyrai labai nenoriai prisiima atsakomybę už vaikus ir imasi namų ūkio darbų, kas reiškia, kad, jei moterys turės tiek vaikų, kiek norėtų, joms praktiškai neliks laisvalaikio ir poilsio, grės diskriminacija darbo rinkoje.

Šita statistika parodo, kad visi virkautojai, teigiantys, kad dėl didėjančio individualizmo ir plintančio feminizmo europietės nebevertina šeimos ir nebenori vaikų, savo poziciją grindžia daugiau teoriniais modeliais nei visuomenės tendencijomis. Kaip matome iš palyginti nesenos apklausos, europietės nori auginti gana nemažai vaikų (tarp 2 ir 3). Labai didelė dalis ateityje planuoja daugiau vaikų nei turėjo apklausos metu. Taigi užuot keiksnojus moterų emancipaciją, reikėtų pažiūrėti, kokios sąlygos neleidžia europietėms auginti tiek vaikų, kiek jos nori.