Šiandien perskaičiau mane nustebinusį straipsnį. Skaičiai išties stebinantys, nepaaiškinami statistine paklaida. Kodėl taip yra? Nepriimu vien straipsnyje pateikto religinio paaiškinimo.
Nuo pat pirmos kelionės į Estiją prieš septynerius metus esu įsitikinusi, kad estės yra viena koja skandinavės, išsaugojusios nemažai Rytų Europos bruožų, bet ne tiek, kiek lietuvės. Vidutiniškai estės labiau atsipalaidavusios, mažiau skuba gyventi (studijuoti, tuoktis, imti paskolą). Artėjant prie straipsnio temos, mano kartos estės paprastai, kaip ir suomės, mėgsta pakalbėti apie seksą, bet kalba ramiai, ironiškai, nevyniodamos į vatą ir neieškodamos metaforų ar įmantrybių, skirtingai nei daugelis man žinomų lietuvių, įskaitant, prie pastarojo punkto, mane pačią. Tačiau niekada nesu pastebėjusi jokių kultūrinių skirtumų su latvėmis. Beje, kai aš apibendrinu kažką apie visuomenes, tai nereiškia, kad teigiu, jog visos taip daro ar kad taip žmogos elgiasi iš prigimties. Tiesiog teigiu, kad toks yra nusistovėjęs standartas, kuris toje visuomenėje laikomas neutraliu, ir žmogos ar grupės (taip pat subkultūros), kurios elgiasi ne pagal standartą, priešinasi tai nusistovėjusiai normai, taigi bet kokiu atveju į ją reaguoja.
Apklausos, žinoma, nėra tobulas įrankis. Ypač nepasitikiu internetinėmis apklausomis, nes į jas atsako tam tikri žmogų tipažai. Pastebėta, kad žmogos net anoniminėje anketoje žymi atsakymus pagal savo savivaizdį. Šiaip ar taip, niekas nepatikrins. Tačiau kultūriniai skirtumai nėra tokie dideli, kad į tą patį apklausos įrankį būtų reaguojama skirtingai. Kas, kiek ir su kiek ką veikia, kiekvienai spręsti. Bet likau šokiruota dėl štai ko: 43 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nesisaugo. Pirma mintis: po šimts kalakutų, chebra, kur jūsų makaulės? Tačiau šis skaičius praktiškai sutampa su skaičiumi tų, kurios iki apklausos buvo santykiavusios su 1-2 partneriais. Taigi galima spėti, kad į šį skaičių įeina:
- daug vyresnių žmogų, gyvenančių šeimose, jau apsipratusios viena su kita, taigi ligų nėra ko bijoti, o ciklus abi partnerės mintinai moka ir atitinkamai planuoja;
- vyresnio amžiaus žmogos, kurias nuo nėštumo saugo menopauzė, o nuo ligų – ištikimybė 🙂
- įvairios natūralistės ir neopagonės, taip pat – religingos poros, gavusios instruktažą naudoti tik natūralų šeimos planavimą;
- pokvailiai pleibojai, kuriems nelabai rūpi, kaip saugosi mergina?
- stabilios homoseksualios poros (jų nėra pakankamai daug, kad turėtų statistinį svorį), kurias nuo nėštumo saugo biologija, o nuo ligų – ištikimybė?
Deja, bijau, kad į šį skaičių įeina bent dalis daugiau partnerių turėjusių žmogų, kurioms tiesiog neužtenka atsakomybės ir proto saugotis. Vis dėlto statistika rodo: Lietuvos gyventojos ŽIV dažniau užsikrečia per intraveninius narkotikus. Tačiau lytiniu keliu plinta ne tik baisumai, tokie kaip ŽIV ar abiejų rūšių hepatitas. Pirtyje, per ilgai naudodamos įklotus ar tiesiog peršalusios, moterys gali pasigauti mikroinfekcijų ir perduoti vyrams, kurie jų nepajaus dėl skirtingos struktūros, bet gali perduoti kitai moteriai. Jau nekalbant apie tai, kad hormoninis šokas, sukeliamas „kito ryto” tablečių, niekam ne į sveikatą.
Spėju, šiuo konkrečiu aspektu ne tiek labiausiai paplitusi religija, kiek jos skvarba į švietimą ir politiką čia yra svarbus faktorius. Viena vertus, gerai, kad jaunuolės skatinamos gerai pamąstyti ir intymiuose santykiuose ieškoti pasitikėjimo ir pagarbos. Kita vertus, tikybos mokytojos ir pan. turėtų liautis bandyti atversti tas, kurioms religinės idėjos svetimos, bardamos už apsaugos naudojimą. Lietuvoje išties trūksta kokybiško lytinio švietimo. Įdomu tai, kad daug jaunų merginų skaito (ar bent jau mano paauglystės laikais skaitydavo) žurnalą „Panelė“, kuris griauna daug iš nežinojimo kylančių mitų ir visada propaguoja apgalvotus, pagarba grįstus ir saugius intymius santykius, ar bent jau taip buvo anksčiau. Tačiau, matyt, nepramuša. Padiskutuokime.
Comments 9
@Daiva:
Na tikrai nesu to girdejusi. Tarp ultra-kataliku (ir netgi ne ‘ultra’)- taip, bet pagoniu – tikrai ne.
Author
@nemo:
Na, čia ir vėl kalbame apie „liaudį” – konkrečiai su eiliniais pasauliečiais dirbančias žmogas (tikybos mokytojas ir publicistes). O iš jų dažnai tenka girdėti tokį argumentą, kad, jei jaunimas nebijos pasekmių, tai ir pasileis. Suprask, jei nuo antropologinio lytiškumo propagavimo nesaugos biologinės sankcijos 🙂 , tai racionalių ir emocinių argumentų nepakaks. Argi ne tai yra pagrindinis argumentas, kodėl Vatikanas neleidžia modernių apsaugos priemonių netgi sutuoktiniams? Suprask, per lengva, neatsakinga, neskatina susimąstyti apie lytiškumą: visų džiaugsmų gali gauti bet kada, o vargų nėra. Natūralus šeimos planavimas, kuris dabar propaguojamas, naudingesnis vyrui nei moteriai: jis nesikerta su vyro organizmo ciklais, užtat moteris gali santykiauti tik tada, kai gamtos jai suprojektuota NEsantykiauti – kauptis ar ilsėtis, t.y., ne tada, kai jos hormonai skatina labiau norėti intymių santykių, o nevaisingomis dienomis. Su visa mano pagarba natūralaus planavimo šalininkėms ir širdingu pritarimu, kad alternatyvų komerciniams sprendimams, sukeliantiems alergijas ir pan., ieškoti būtina, žiūriu į jį kiek kritiškai, nes galiausiai išeina, kad tai dar vienas būdas riboti moters seksualumą, kai jos aktyvumas maksimalus.
Beje, nežinau, ar nustebsi, nemmo, bet aš visom keturiom už susilaikymą iki vestuvių ar kitos sutartos datos, o kam patinka – net ir visą gyvenimą. Manau, kad visos žmogos, kurios laiko tai esant prasminga, turėtų taip ir daryti, ir spjauti į visuomenės spaudimą „kaupti patirtį”. Manau, kad individualios žmogos suredukavimas į „patirtį” (kaip kad vyrai kartais svajingai spangsta: „Dar niekad nebandžiau su juodaode…”) yra atgrasus. Taip pat manau, ir čia remiuosi Marcuse, kad seksas yra tik viena iš intymumo formų, kurią visuomenė perdėtai sureikšmina, kad palaikytų žmonijos produktyvumą (rekomenduoju paskaityti „Erosas ir civilizacija”). TAČIAU taip pat prieštarauju mėginimams kištis į kitų žmogų gyvenimo būdą, informacijos ribojimui ir mitų palaikymui. Man nepriimtina, kaip palaikomi stereotipai, esą vyras iš prigimties siekia pralaužti religinį-civilizacinį luobą, kad priverstų moterį santykiauti, o ši turi laužytis, nes kitaip neteks savigarbos (ar apskritai, kad daugiau nei vieną partnerį turėjusi moteris „neturi savigarbos”). O šiuos mitus palaiko tarp religinių institucijų ir visuomenės tarpininkaujančios „liaudies krikščionės” – tikybos mokytojos, publicistės ir kitos viešosios žmogos.
Author
@NGA:
Na, mano kontaktinė informacija nėra vieša 🙂 Ačiū už komentarą. Tačiau tai ne tik Delfi būdinga. Egipte sutiktiems vietiniams pasakojau, kad pas mus nuogybių tiek, kad nieko nebejaudina, tai negalėjo patikėti.
Author
@Ziu:
Na, kažkada girdėjau minčių iš hardcore’ininkų, kad reikia stengtis viską pagal gamtą ir vengti meinstryminių komercinių sprendimų. Ar tokios nuomonės retos? Pataisyti?
‘neopagonės’ ==> cia apie ka?? gal gali issiplest?
Nežinau kas blogiau:)
Šiaip, manau, tokiuose dalykuose nėra kokios nors visuotinės bažnytinės disciplinos, greičiau kokie individualūs išvedžiojimai pagal bendrą principą.
Galbūt čia tas nuodėmklausių vadovėlių, kurį koks vienas parašo, o kiti naudojasi, atvejis. Aš savo akimis nesu nė vieno jų matęs, tiesiogines citatas, nežinau ar autentiškas, regėjęs kažkur antiklerikalų svetainėse su maždaug tokiais komentarais – „kaip šitie moralistai skrupulingai viską aprašinėjo”. Na, bet iš savo įprastinio analfabetiško neišmanymo jie skuba vieno žmogaus keistą ar savo laiku nekeistą pasvarstymą, kurią galima išjuokti, priskirti visuotinei bažnytinei disciplinai.
O bendras idealus principas yra susilaikymas nuo lytinių santykių iki santuokos, suprantamos kaip pilnas asmenų tarpusavio atsidavimas. Aišku, kad ne kiekviena lytinė patirtis yra to paties svorio. „Apsiglamžymas”, lietimai nėra tas pats, kas pilnavertis lytinis aktas. Nežinau kokiai kategorijai koks nuodėmklausys galėtų priskirti analinį seksą. Vienu aspektu, tai „mažiau” nei pilnavertė sueitis, tad mažesnė nuodėmė? Kitu aspektu, tame galėtų įžvelgti ne tik nesusitvardymą, bet ir sunkinančią seksualinio elgesio deviaciją? Gali būti, kad sprendžiant tokius klausimus buvo bandymų įvertinti „skirtingus svorius” lytinėse patirtyse ir kas nors pareiškė, kad analybė yra blogiau. Bet kokiu atveju, tai būtų individualiai paruošta ir renkamasi naudoti didaktinė medžiaga.
Čia šiaip nedokumentuoti pasvarstymai. O kas liečia praktiką, remiantis sau daugiau ar mažiau pažįstamu žmonių ratu, tai labai smarkiai abejoju dėl analinio sekso praktikos tam, kad būtų išlaikyta nekaltybė iki santuokos ir tuo pat metu vaikinas.
Kai galvoju apie konkrečias savo bičiules, sąmoningai tikinčias, tai niekaip negaliu patikėti, kad jos pasiduotų tokiai kvailai fikcijai: manymui, kad analinis seksas yra pateisinama „intymių santykių”, į kuriuos jos žiūri taip griežtai, atmaina.
Kiek mačiau ir girdėjau, tai daug labiau tikėtini kiti du scenarijai: arba vaikinui iškeliama susilaikymo sąlyga, kolei nuspręs dėl savo intencijų rimtumo, arba einama į lovą ir laukiama, kol vaikinas įsidrąsins vedyboms.
O dėl lytinio švietimo, tai čia reikia skirti du dalykus. Viena, antropologinę lytiškumo sampratą, antra, biologinį lytinio gyvenimo aspektą.
Šiuo požiūriu paviršutiniško stereotipizavimo pasitaiko iš abiejų pusių. Pavyzdžiui, kai „pamaldžioji” pusė mano, kad biologinių aspektų (ligų egzistavimo ir perdavimo) žinojimas kenktų moralaus lytiškumo ugdymui;
ir kai „liberalioji” pusė mano, kad biologinių aspektų išmanymas ir yra visas reikalingas lytinis švietimas, o kokia tai lytinė antropologija jau automatiškai pakenktų nepilnamečių laimei.
Tai šitos abi redukcinės pozicijos ir pjaunasi tarpusavyje. O šiaip, kaip tik mačiau čia kažkokį krikščionišką žurnalą šeimai neseniai ir ten viename straipsnyje kaip tik šia tema gydytoja ginekologė tiek daug, kiek gali tilpti poros puslapių straipsnyje, aiškiai ir techniškai išdėstė, ir tai man nėra kokia nuostabą žadinanti naujovė ar išimtis.
Čia vėl, daugiau ne tikrovės analizė, o mitų ir propagandos kova – kažkam vis norisi parodyti, kad katalikai apie tai nekalba ir nežino.
O jei iš tikro nežino, tai čia labiau kultūros lygio problema: nors krikščioniškuose šeimos žurnaluose apie tai rašoma, ne visi juos perka, skaito ir lieka prie supaprastintų, nekritiškai įgautų ir neišplėtotų stereotipų. Tačiau tai socialinė problema, o ne kokia tai bažnytinė-doktrininė.
Author
@L:
Taip, turėjau galvoje „abiejų dažniausių”, pataisysiu.
Aš pažįstu nemažai žmogų, kurios laikosi savo įsitikinimų nepradėti intymių santykių iki santuokos, ir valio. Tačiau nuo to, kad daugiau sužinos apie ligas ir t.t., jų nuomonė nepasikeis. Tikrovė yra tokia, kad atsakyti galim tik už save, ir net jei per visą gyvenimą turėsim tik vieną partnerį, niekas negali garantuoti, kad jis nesusigaus kokios baisybės ir neperduos.
Prieš porą metų išgirdau apie liūdną tendenciją: griežtai į intymius santykius žiūrinčios, bet nenorinčios prarasti vaikinų jaunos merginos labai dažnai „pasirašo” santykiauti analiniu būdu. Tai gana keista nes (nemo turbūt geriau žinos) Katalikų Bažnyčios požiūriu tai blogiau nei šiaip santykiai iki vestuvių. Be to, trūkstant žinių, spėčiau, dažnai įsivaizduojama, kad, jei negresia nėštumas, tai ir apie nieką daugiau galvoti nereikia, nors ligų rizika dar didesnė.
Siaubingai gaila jaunų žmogų, kurios susigadina gyvenimą dėl neišmanymo…
Nedidelis netikslumas – ne abieju rusiu hepatitu galima uzsikresti (yra trys rusys, A, B ir C, is kuriu A uzsikreciama per kontakta su serganciojo ismatomis/uzkrestu maistu ar geriamaisiais skysciais), o dvieju, t.y. B ir C (pastaruoju maza tikimybe, bet tokia yra).
Siaip geras pastebejimas – mokyklos laikais lytinis svietimas buvo labai skurdus ir nepraktiskas, atmiestas religiniais isvedziojimais pamokymais „nedaryti nuodemes”. Kiek pamenu, bent mergaitems, daugiausia buvo pasakojama apie menstruacijas.
Apie lytines ligas uzsimenama vos vos (mazdaug, nesimylekit ne su busimu vyru, ir nereiks rupintis), prezervatyvu niekas nedalino ir nerode kaip naudoti. Ko paaugliams labiausiai ir reikia! Kiek butu isvengta neplanuotu nestumu ir kitu komplikaciju. As bent jau beveik nepazinojau jaunu zmoniu, kurie butu pirmus lytinius santykius tureje 18m. ar vyresni (tame tarpe ir pora religinguju 🙂 ).
Reikia pasakoti, pasakoti daug, ir kuo objektyviau!( Pvz.: viena labiausiai paplitusiu ligu yra chlamidijos, ypac tarp jaunu, seksualiai aktyviu zmogu, kurios nesisaugo. Daznai besimptome, ypac vyrams. Pastebejus anksti, lengvai isgydoma antibiotikais, per velai – gali sukelti rimtesniu komplikaciju, tarp ju, jei neklystu, nevaisinguma. Ir apie sita liga daugiau suzinojau tik keletai metu praejus nuo mokyklos baigimo (papasakojo pazistamas, kuriam teko ja „pasigauti”)…O juk jau mokykloje reikia sviesti apie tai, pasakoti kaip apsisaugoti, kur pasitikrinti, i kur kreiptis iskilus klausimams!)
Atsiprašau, kad komentaras ne į temą, bet nieku neradau tavo elektroninio pašto adreso, tai braunuosi į komentarus.
Maniau parodysiu tau sraipsnį Delfi… Straipsnio pavadinimas ir straipsnio nuotrauka. Delfis nepraleidžia jokios progos įdėti apnuogintos moters nuotrauką
http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=47347985
Žurnalistika pačiame gražume…