Kartais iš tiesų prireikia užsieniečių, kad atrastum savo miestą. Jau kurį laiką man buvo smalsu patyrinėti Šnipiškes, bet prireikė vokiečių grupės, kad ten nusigaučiau. Seku laimikis.lt iniciatyvą ir žinau, kad šiuo metu jo aktyvistės užsiima Šnipiškių bendruomenės telkimu. Tačiau ko konkrečiai ten ieškoti, nesugalvočiau.
Ir štai pasisekė ten važiuoti su keliomis vokietėmis. Užsienietės uždavė įdomių klausimų, kurie privertė pagalvoti ir pasidomėti. Be to, smagiai pasivaikščiojom po žaliuojančias Šnipiškes, pamatėm šimtamečių namų su nepriderintais šiuolaikiniais prielipais kaip ir visur Vilniuje, apžiūrėjom laimikis.lt aktyvisčių įtaisytas skelbimų lentas, kur žmogos siūlė įvairias prekes ir paslaugas nuo dujų iki dainavimo vestuvėse.
Pagaliau pagavau ikoniškąjį vaizdelį.
O vakare ėjome į „Colloquium Vilnense“ serijos seminarą, kur Jekaterina iš laimikis.lt pristatė kai kurias iniciatyvas Šnipiškėse. Ji ir antropologė Vaiva Anglinskaitė pasakojo apie Šnipiškių istoriją. Pasak jų, Neries dešinysis krantas jau 60 metų laikomas erdve reikštis modernizacijos idėjams, todėl sovietiniais laikais daugelis gyventojų buvo neva laikinai suvežti iš kaimų į Šnipiškių medinius namelius, kol visas rajonas bus modernizuotas. Šiuolaikinės „modernizuotojos“ taip pat norėtų viską nušluoti ir rajoną užstatyti dangoraižiais, bet neturi teisių į žemę, o siūloma kompensacija neleistų Šnipiškių gyventojams nusipirkti būsto Vilniuje. Taip ir tęsiasi. Dėl daugumos įsisąmoninto laikinumo į rajoną beveik neinvestuojama, nedaug normalių asfaltuotų gatvių, nėra žaidimų aikštelių, neatvedamas vandentiekis. Į Šnipiškes gyventi atsikrausčiusi Jekaterina ir laimikis.lt kompanija siekia, kad Šnipiškių gyventojos pradėtų rinktis, diskutuoti ir pačios formuluoti savo ateities viziją, taip pat – kartu apsirūpintų reikalingais dalykais.