Štai dar viena mini paskaita apie lyčių stereotipų, konkrečiai – seksualizacijos (mano straipsnis apie tai čia) žalą:
Jei neturite laiko, pažiūrėkite nuo dešimtos minutės apie tai, ką kiekviena žmoga gali pakeisti savo aplinkoje. O dabar pasidalysiu pavyzdžiu, kaip tai vyksta.
Šį kartą ne apie seksualizaciją, o apie stereotipą, esą moters vieta virtuvėje. KTU į viešumą paleido seksistinę reklamą, kurioje vyras mokslininkas simbolizuoja išradimą, o moteris virtuvėje simbolizuoja pritaikymą. Kelios žmogos nufotografavo reklamas ir įkėlė nuotraukas į Facebook, kviesdamos diskusijai. Į vieną iš diskusijų įsitraukė ir KTU komunikacijos vadovas, anksčiau vadovavęs reklamos agentūrai, kūrusiai visokį „vyrų alaus“ skiedalą ir 16 dienų be smurto prieš moteris kampanijos eigoje paleidusiai Coffee Inn reklamą, kur moteris apmėtoma tortu. Jis nematė problemos: teigė, kad kiti plakatai be stereotipų neutralizuoja šį. Kai kurie pasekėjai simptomiškai aiškino, kad taip jau nutiko, kad šioje reklamoje ši konkreti moteris realizuoja save virtuvėje, o kritikuoti šią reklamą – tai smerkti tokias moteris už jų pasirinkimus. Jei skaitote mano tinklaraštį ir galvojate taip pat, pagalvokite dar kartą:
- KTU yra technologijos universitetas. Kaip rodo tyrimai (pvz., šis LGKT tyrimas), moterys sudaro daugumą bakalaurančių, maždaug lygiomis dalimis įstoja į doktorantūrą, bet gerokai mažiau jų lieka akademinėje bendruomenėje, nes atsimuša į stiklines lubas.
- Šis prancūzų tyrimas parodė, kad dažnai moteris iš technologinių mokslų išstumia būtent seksistinės nuostatos. Studijuodama KTU gimnazijoje, svarsčiau galimybę stoti į KTU, bet taip pat prisiminiau vienos genialios matematikės iš KTUG pasakojimą, kaip studijuojant jai informatikos dėstytuvas pareiškė, esą programavimo namų darbus už ją padarė kažkas iš vaikinų, ir patikėjo, kad ji moka programuoti, tik tada, kai panašią užduotį ji atliko „prie akių“.
- Visokeriopos sėkmės linkiu toms moterims, kurios realizuoja save virtuvėje, bet joms nereikalingas KTU diplomas, efektyviau žiūrėti J.Oliver’io šou. Tiesą sakant, technologinių mokslų diplomo panaudojimas tik virtuvėje – tai nesėkminga tiek valstybės krepšelio, tiek savų lėšų investicija. Deja, dėl stiklinių lubų taip nutinka.
- Reklama parduoda ne individualią istoriją, o įvaizdį, bendrybę, viziją, vertybes. Priešingu atveju kodėl mums turėtų rūpėti, kad Džildai patiko naudoti tam tikro prekės ženklo higieninius paketus? Reklama paprastai naudoja vieną iš dviejų strategijų – arba „čia galėtum būti ir tu“, arba „čia yra idealas, prie kurio gali priartėti, jei vartosi produktą“. Taigi kokią žinutę KTU siunčia abiturientėms?
Ir taip FB kilo diskusijos, į kurias atkreipė dėmesį Delfi žurnalistė. Subtiliai straipsnyje panaudotas ir konkurencijos elementas – nevykusią KTU reklamą komentuoja konkurento VGTU docentė dr. Nida Vasiliauskaitė. KTU rinkodaros ir komunikacijos skyrius pakviestas pasiaiškinti ir ta proga ištransliavo žinutę, kad neskatina diskriminacijos ir bando ją naikinti (retai kur Lietuvoje išgirsime sakant „įvairios lytys“). Iš privataus susirašinėjimo ir internetinių diskusijų sužinojau, kad šį klausimą iškėlė ir KTU darbuotojos bei bendrus projektus su KTU vykdanti tyrėja. Buvo iškelta ir idėja apie tai klausti mugėje Studijos 2014. Taip padariau ir aš – nekonfrontuodama, tiesiog paklausiau stendo darbuotojos, ar matė plakatus ir ką mano apie žinutę, kurią plakatai siunčia. Stendo darbuotoja sakė plakatų nemačiusi, minėjo, kad rinkodaros skyrius su fakultetais dėl komunikacijos nesitaria, ir kūrybiškai pateikė pasiūlymą, kaip tokį plakatą būtų buvę galima padaryti ne seksistinį – vienoje pusėje žmoga laboratorijoje, kitoje pusėje ta pati žmoga (o ne skirtingos lytys) namuose, ir abiejose srityse ji taiko išradimus.
Gerbiu KTU ir tikiu, kad akademinės bendruomenės nuostatos mažiau atsilikusios nei tos, kurios paplitusios tarp reklamos kūrėjų. KTU turėjo ir dar neprarado galimybės ištransliuoti įkvepiančią antiseksistinę žinutę abiturientėms – „mūsų suteiktas išsilavinimas padės jums pramušti stiklines lubas“. Į tokį išsilavinimą, o ne žinių pritaikymą prie puodų, būtų verta investuoti ir krepšelį, ir savas lėšas. KTU gali pasinaudoti šiuo mini skandalu, kad pagerintų savo įvaizdį, atsiribodamas nuo seksistinių vaizdinių. Bet tam reikėtų išsižadėti netikusių reklamos rangovų, o komunikacijos darbuotojoms – dažniau tartis su fakultetais ir lyčių lygybės specialistėmis, kurių KTU turi tikrai aukšto lygio (štai kolegės puslapis). Deja, neretai institucijos pakliūva į vadinamųjų kūrybinių industrijų spąstus, kai pastarosios pažada sukurti kažką jaunatviško ir madingo, bet sugeba ištransliuoti tik priplėkusį stereotipą. Taip yra nutikę ir Europos Komisijai.
Bet kuriuo atveju KTU istorija yra pavyzdys, kad net internetinis aktyvizmas, toks kaip diskusijos Facebook, padeda pasiekti pokyčių. Todėl būtina demaskuoti seksizmą, viešinti, diskutuoti ir skatinti institucijas keistis.