Partija „Feministinė iniciatyva“ iš Švedijos gavo mandatą Europos Parlamente. Dar 2005 m. važiavau ja pasidomėti. Interviu išspausdino „Atgimimas“, bet, deja, jo interneto puslapis nebeveikia. Išsaugojau tik juodraštį, todėl, truputį paredagavusi, įkeliu jį čia. Atsiprašau už vietomis nejautrų žodyną – tai tik rodo, kad per 9 metus daug išmokau…

—

Politinis feminizmo iššūkis

Daiva Repečkaitė, „Atgimimas“, 2005 m. lapkritis (juodraštis)

Šių metų balandį Švedijoje įsikūrusi Feministinė iniciatyva (Feministiskt Initiativ, trumpiau FI arba F!) pareiškė ketinanti tapti politine partija ir iškart Prancūzijos laikraščio Le Figaro buvo pavadinta „Švedijos politinio elito košmaru“. Viena iš FI įkūrėjų Tiina Rosenberg išgarsėjo ne tik Švedijoje, pareiškusi, kad jos partija, patekusi į parlamentą, esą ketina uždrausti santuoką. Plačiai nuskambėjo ir FI homoseksualų sparno lyderės pareiškimas, kad „moterys, kurios miega su vyrais, yra savo lyties išdavikės“. Šios kelios citatos pasklido po pasaulį, leisdamos antifeministams patenkintiems baksnoti pirštais: „žiūrėkite, kokios tos feministės!“ Kas iš tiesų slepiasi po ir Lietuvos skaitytojus pasiekiančiais radikaliais pasisakymais, ir ar FI – tik rėksminga radikalų grupuotė?

Jauna partijos aktyvistė, sociologijos ir lyčių studijų studentė Sofia B. Karlsson specialiai „Atgimimui“ duotame interviu teigia, kad radikalūs pasisakymai – toli gražu ne vienintelė partijos veikla. Anot jos, svarbiausia sritis, kurioje FI ketina dirbti, yra švietimas. „Mes norėtume įvesti privalomus kursus apie lygybės klausimus visiems mokytojams ir dėstytojams pradedant darželiu ir baigiant universitetu,“ – sako FI narė. Pasak S. B. Karlsson, kaip tik dėl siekio paveikti švietimo politiką iniciatyvinė grupė ir nusprendė tapti politine partija. „Bandymai palaipsniui pakeisti visuomenę užtrunka per ilgai,“ – mano mergina.

Anot jos, lyčių lygybės klausimai aktualūs ir tarp daugelio valstybių šioje srityje pirmaujančioje Švedijoje, nes mergaitės nepatiria tikros lygybės su berniukais nuo pat ankstyvos vaikystės. „Buvau aktyvi studentų sąjungos narė ir pastebėjau, kad merginos jaučia, jog neturi tokių pačių galimybių kaip vaikinai ir universitete. Taigi ta jėgos struktūra, kurioje moterys turi mažiau galios nei vyrai, yra visuose visuomenės lygmenyse,“ – mano feminisčių partijos narė.

Paklausta, ką FI galėtų pasiūlyti tiems Švedijos rinkėjams, kuriems lyčių klausimai nėra patys aktualiausi, Sofia B. Karlsson atsakė, jog nelygybės klausimas nėra atskira problema, ji persmelkusi visą visuomenę. „Vienodo atlyginimo už vienodą darbą idėja aktuali kiekvienam. Be to, kiekvienam turėtų rūpėti, kad jo ar jos vaikai būtų auklėjami taip, jog nepriklausomai nuo lyties galėtų išnaudoti visą savo potencialą.“ Partija savo programoje skelbia ir tokius reikalavimus kaip šešių valandų darbo diena ar privalomos tėvystės atostogos. Anot S. B. Karsson, T. Rosenberg pareiškimas apie santuoką gana radikalus (ir tikrai žiniasklaidos „pagražintas“), bet partija iš tiesų mąsto apie galimybę liberalizuoti šeimos santykių teisinį reguliavimą. T. Rosenberg yra pareiškusi, kad šiais laikais poros ir šeimos sampratos tampa atgyvenusios: „laisvoje šalyje niekas neturi teisės kišti nosies ir reguliuoti, kas su kuo turi lytinių santykių,“ – sakė ji laikraščiui Svenska Dagbladet. Įstatymai, reguliuojantys gyvenimą kartu, turėtų tik nustatyti, kaip pasiskirstyti atsakomybę dėl vaikų ir panašiai. „Reikia atskirti meilę nuo teisinių reikalų, – pritaria už santuokos draudimą anaiptol nepasisakanti Sofia B. Karlsson.

Minėtas pareiškimas apie santuokos uždraudimą buvo bene vienintelė žinia apie FI, pasiekusi Lietuvą. Spaudoje, dažniausiai paskalų skyreliuose, pasirodę straipsniai, kad Švedijos feministės ketina panaikinti santuoką, sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Jei pabandytume apibendrintai ir cenzūruotai vienu sakiniu perteikti Lietuvos interneto portalų lankytojų, rašančių komentarus, nuomonę, ji būtų maždaug tokia: „Feministės – tai piktos ir (/todėl, kad) seksualiai nepatenkintos moteriškės, nesugebančios susirasti vyro, todėl nekenčiančios visų vyriškos lyties sutvėrimų ir užsimojusios panaikinti niekam nekenkiančią santuokos instituciją“. Švedijos interneto portalų skaitytojai buvo nuosaikesni. Prie feminizmo pripratusių skandinavų komentarai nebuvo sklidini pykčio, daugiausiai buvo svarstoma, kodėl laisvoje šalyje žmonėms, norintiems tuoktis, turėtų būti atimta ši galimybė, kai šiais laikais tuoktis niekas nebereikalauja. JAV feministiniame portale Feministing.com FI pareiškimas buvo kritikuojamas teigiant, kad radikalūs pasisakymai tik paskatins visuomenės priešiškumą feminizmo idėjoms, o santuokos uždraudimas neišspręs šeimyninių santykių problemų.

Dėl pernelyg akivaizdaus kai kurių narių radikalumo partiją jau paliko ir jos kritike tapo garsi švedų feministė Ebba Witt-Brattström, pareiškusi, kad būdama pernelyg radikali, partija negalės atstovauti visų moterų. Rugsėjį, netrukus po to, kai spaudimo grupė oficialiai tapo politine partija, ją paliko dar 15 steigėjų, įskaitant vienintelę ne kairiųjų pažiūrų iniciatyvinės grupės narę Susanne Linde. Kita partiją palikusi feministė Helena Brandt švedų laikraščiui Dagens Nyheter sakė, kad partija, sukurta kovoti su diskriminacija, pati tapo diskriminacinė, atmetanti visas nuomones, skirtingas nei vadovybės.

Nežinia, ar FI iš tiesų taps tokiu stipriu „ledlaužiu“ keičiant visuomenę, kaip ji norėtų. Tačiau į feminizmo iššūkį tradicinės Švedijos politinės partijos negali nežiūrėti rimtai. Moterų balsai, jei bus nukreipti į vieną politinę jėgą, neabejotinai paveiks svarbiausius politinius sprendimus. Švedijoje politinės partijos negali laimėti prieš tokias politines jėgas kaip FI joms prieštaraudamos. Vienintelė veiksminga taktika gali būti FI principų priėmimas į savo politinę programą mažiau radikalia forma. Ir tai jau vyksta. Birželį teisingumo ministras Thomasas Bodströmas pareiškė, kad „vyrų dominavimas verslo pasaulyje yra nepateisinamas“ ir Švedijos kompanijoms, nenorinčioms į aukščiausias pozicijas įsileisti moterų, ateityje teks tai padaryti per prievartą.

Gąsdinantys pranešimai spaudoje apie tai, kad aršios ir radikalios Švedijos feministės kėsinasi į visuomenei brangias tradicijas, pasitarnauja kaip įrankis, stengiantis suktrukdyti kelti „nepatogius“ klausimus. Švedijos feminizmas – tai daugiau nei netradiciniai pasiūlymai. Tai – kasdieninė veikla padedant smurtą patiriančioms moterims, organizuojant savigynos kursus, auklėjant vaikus ir klausiant visuomenės, ar tikrai esamas galios pasiskirstymas yra geriausias ir nekeistinas. Pasauliui belieka stebėti lyčių lygybės srityje pirmaujančią Skandinavijos valstybę, nes netrukus panašūs reikalavimai gali pasiekti aukščiausią politikos lygmenį ir kitose šalyse.