Anądien netikėtai gavau priminimą iš vienos susirašinėjimo grupės, apie kurią buvau beveik pamiršusi. Ji užsiliko iš buvusio judėjimo už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą. Prieš porą metų dėstytojas iš Vokietijos turėjo idėją Lietuvoje tyrinėti kairiuosius, anarchistinius ir kitokius alternatyvius judėjimus, padaryti savotišką jų žemėlapį, bet idėja nebuvo įgyvendinta. Ne kartą diskutavome, kas Lietuvoje yra „alternatyva“ ir kaip ši sąvoka keitėsi. Šiandien, mąstydama apie tai ir turėdama laiko, prisėdau padaryti savotišką laiko juostą, kurią, tikiuosi, papildys esamos ir buvusios bendražygės, oponentės ir šiaip skaitytojos (kodėl viskas moteriškąja gimine?).

2000-2004

Buriasi pankiškos, anarchistinės bendruomenės, opozicija JAV vadovaujamiems karams, į kuriuos įsitraukia Lietuva, paskatina judėjimo „Food not bombs“ suaktyvėjimą. Apie tai mažai žinau ir labai laukčiau kokios nors info. Štai Ugnės tinklaraščio įrašas, reaguojantis į straipsnių rinktinę apie anarchizmą Lietuvoje. Savo tyrime, kurio rezultatus man atsiuntė, Ugnė analizavo pirmąsias politines pankių demonstracijas. Anksčiau išėjusios į gatves daugiausiai dėl gyvūnų teisių klausimų, 2001 m. pankės pakilo prieš NATO, kurią įvardijo kaip militarizmo simbolį. Reikalavo daugiau biudžeto lėšų švietimui ir mažiau – armijai, karui Afganistane ir kt. Kaip Ugnei interviu teigė aktyvistai, anksčiau tiesiog alternatyvias nekomercines erdves kūrusios ir muzikavusios pankės ėmė labiau domėtis politika iš dalies dėl to, kad išgirdo naujų idėjų iš grįžtančių emigrančių. Po akcijos pasipylė dešiniųjų laikraščių šmeižtas, dėl straipsnių „Lietuvos aide“ vienas aktyvistas netgi neteko darbo. Prie demonstracijos bandė prisiplakti Vilniaus socialistų partija ir tautininkų saujelė, bet pankės atsiribojo nuo jų. Pankės po metų vėl susirinko protestuoti prieš George’o W. Bush’o vizitą, bet vėliau politiškumas nuslopo.

2006

2011

• Politinis kontekstas

Vyksta savivaldybių rinkimai, trys NK narės kandidatuoja su trimis skirtingomis partijomis.

Anksčiau vegetavusi Socialdemokratų sąjunga (LSDS) pasuka „tautinės socialdemokratijos“ keliu.

Po rinkimų NK narys Andrius Bielskis tampa premjero visuomeniniu patarėju švietimo klausimams.

• NVO sektorius

LUNI pagrindu įsikuria VšĮ Neformalaus švietimo iniciatyvos, skirta konkuruoti dėl projektinės paramos paramos ir vykdyti projektinę veiklą.

• Žiniasklaida

Pradeda veikti feministinis žurnalas „Dilgėlė“.

„Atgimimo“ savininkės nusprendžia grąžinti savaitraštį į dešinę. Liną pakeičia Ridas Jasilionis. Aš nustoju rašyti savo skiltį. Linas K. su bendraminčiais kuria judėjimą Žali.lt

2012

• Diskusijų erdvė

Socialinių tinklų metai – vis daugiau diskusijų persikelia į Facebook (t.p. feministinių, žmogos teisių ir kt.).

Į Kauną paskui žinomas dėstytojas keliantis viešosiomis erdvėmis (ir ne tik) besidominčioms doktorantėms, įsisiūbuoja diskusijos Kauno LUNI, kyla judėjimas „Teisė į miestą“.

Demos institutas pakviečia žinomų akademikių skaityti paskaitų Vilniuje.

Oficialiai susikuria judėjimas Žali.lt. Prieš rinkimus jis kviečia kandidates pasirašyti, kad gerbs referendumo dėl atominės elektrinės rezultatą.

• Žiniasklaida

Sukuriama feministinė laida „Žibutė“. Tačiau ne visoms feministėms priimtinas jos formatas, prasideda diskusijos apie tai, atmosfera kaista.

• Politinis organizavimasis

Garsios žmogos teisių gynėjos prisijungia prie LSDP. Partija laimi rinkimus.

• Politinis kontekstas

LSDS į rinkimus eina su tautininkėmis. Po rinkimų fiasko, panašu, LSDS nunyksta.

Kaune atgimsta „Lietuvos“ k/t judėjimo tradicijos: ten susiburia dalis senojo judėjimo aktyvo, atsiranda eksperimentinės erdvės Butas ir kt. Vilniuje infoshopus keičia „Taškas“.

2014

• Diskusijų erdvė

Ruošiamasi EP ir prezidentės rinkimams. Tinklalapis manoteises.lt kviečia kandidates pasirašyti už žmogos teises, daugiausiai pasirašo liberalės, socialiniuose tinkluose kyla diskusija dėl kairiųjų pasirinkimo rinkimuose.

• Politinis kontekstas