Per pastarąją savaitę buvo daug visokių sukakčių ir minėjimų. Visų pirma, rugpjūtį minima romių Holokausto diena.
Roma Holocaust Memorial Day: First VP @TimmermansEU & Commissioner @VeraJourova‘s statement http://t.co/0YcDoBqyUf pic.twitter.com/Oqmh8lfG2m
— European Commission (@EU_Commission) August 2, 2015
Kaip matyti, minėjimas vyksta ir Europos Komisijoje, buvo ir tekstų Lietuvoje, bet kai tik atrodo, kad pradedame įsisąmoninti žudynių ir daug platesnio masto žmogų orumo naikinimo pasekmes, išlenda Komsomolkė ir nusprendžia pasireikšti:
lrytas.lt apklausa
Ačiū Ugnei, kad surado. Šioje apklausoje viskas blogai: klausimų formuluotės, manipuliavimas apklausos dalyvėmis, nejautrus žodžių vartojimas, neakivaizdi buldozerinių sprendimų propaganda… Galima išdalyti kiek nori beigelių ir sugroti visus pasaulio klezmerius (kuo tai susiję?), bet kol iš viešosios erdvės nebus išgyvendinti įpročiai vartoti iki kaulų smegenų pažįstamas rasistines mąstymo struktūras, tol išliks galimybė kada nors nutikti dar vienam genocidui. Kalbant apie civilių gyventojų žudynes, rugpjūčio pradžioje taip pat minime Hirošimos ir Nagasakio atominį bombardavimą. Dar prieš dešimt metų apie tai rašiau šiame straipsnyje. Tuo tarpu LGBT bendruomenė ir jos draugės mini Stonewall riaušių metines (aiškinamasis „Kauno žinių“ straipsnis) – per jas vokiškai kalbančiame pasaulyje, taip pat ir Hamburge, vyksta Pride demonstracijos.
Topic of #HamburgPride this year is acceptance & diversity education at schools #lgbt #csd #education #itgetsbetter pic.twitter.com/Sobi1fCLLW — Daiva (@daiva_hadiva) August 1, 2015
Mano reportažas iš Hamburgo čia. Vilniuje ta proga pakartojamas eksperimentas: du vaikinai vaikšto susikabinę už rankų kaip Maskvoje ir Kijeve. Nieko nenutinka.
JAV minimos Michael’o Brown’o nužudymo metinės – po incidento kilo protestų #Blacklivesmatter banga. Skaičiuojama, kad pernai JAV policija nužudė apie šimtą neginkluotų juodaodžių. Šiame albume – kai kurių iš jų paskutiniai žodžiai.
Šie minėjimai įpareigoja mus kaskart pasitikrinti: ar neplaukiame pasroviui ir kaip už pagrįstus faktus nepriimame kažkokių inertiškų stereotipų?