Kelionė į Vištytį: gamtos stebuklai ir sienų turizmas

Vištyčio apylinkes atradau kovo mėnesį, vykdydama projektą apie pasienį. Visur buvo apsnigta, o poilsiavietės prie ežero nameliukai atrodė vieniši ir užmigę žiemos miegu. Bet tąkart sudomino viskas: paslaptingas kraštovaizdis, pokalbiai su visas kaimynų kalbas suprantančiais vietiniais ir iš atminties išnyrančios legendos apie velnio neštą ir pamestą akmenį, kurias reikėdavo konspektuoti pradinėje mokykloje. Pagalvojau, kad Vištyčio turistinei rinkodarai turėtų padėti ne tik apylinkių grožis ar ypatinga pasienio regiono padėtis, bet ir žavus herbas su vienaragiu (daugiau apie hieraldiką čia – 1757-1792 m. komiksų stiliaus herbas yra neatsispiriamai mielas). Todėl, orams atšilus, pasikviečiau keliauti mėgstančią draugę atidžiau patyrinėti šio gražaus kampelio.

Vištyčio teritorija ypatinga tuo, kad valstybės ir administracinė priklausomybė nuo Kryžiuočių ordino ir LDK laikų keitėsi, o pasienio statusas – ne.

Drakono galva žvelgia į kitą pusę

Trijų sienų sankirtą žymi marmurinis trikampis Lenkijos Bolcie miestelyje (Trójstyk granic), į kurį galima nuvažiuoti arba nueiti pėsčiųjų taku.

Vištyčio regioninio parko tinklalapis siūlo išbandyti vieną iš dviejų turistinių maršrutų – ilgesnį ir trumpesnį. Pradėjome nuo trumpesniojo tako. Patogus, nors vietomis statokas takas leidžia grožėtis ežero vaizdais ir dviem įdomiais gamtos reiškiniais – Raganos šluota bei drevėtais medžiais. Abu pažymėti ženklais, bet aprašymai – tik lietuviški. Reikia gerokai užversti galvas į viršų ir prie ženklų tikrai pamatysite tiek sumedėjusias pušies išaugas, tiek tvarkingai išsirikiavusias dreves, primenančias, kad esame legendų ir lakios vaizduotės žemėje. Pakeliui pridėliota lentinių stendų – matyt, ruošiamasi taką papildyti platesniais aprašymais. Yra pora vietų nusileisti prie ežero pasimaudyti.

Raganos šluota ir drevėtas medis dešinėje

Strategiškai teisingoje tako vietoje įrengta Šilelio stovyklavietė, kur galima pailsėti ir pasinaudoti tualetu. Vienas keliautojas ten išsiskleidė ir hamaką. Toliau takas veda prie Šventojo šaltinėlio, kuris pats yra pridengtas dangčiu, o vandeniu pasemti skirtas puodelis tūno įkomponuotas tarp visokios religinės atributikos. Senovėje sakydavo, kad šio šaltinėlio vanduo gydo, todėl aplink jį išaugęs mini Kryžių kalnas su mąsliai pasvirusiais kryžiais ir ant jų melancholiškai besisupančiais rožiniais.

Šventojo šaltinėlio kryžiai

Ką labiau domina siena, galėtų toliau keliauti link Vartelių ir sienos, bet mes grįžome į automobilį ir susiradome ilgąjį taką. Jis veda pro miestelių paveldo objektus: yra dvi bažnyčios, kukli protestantiška ir puošnesnė katalikiška, apšepęs senasis malūnas. Šalia jo – paminklas Holokausto aukoms atminti. Pačiame tako gale – garsusis Vištyčio akmuo, kurio viršuje įspaustą vadinamąją velnio pėdą galima apžiūrėti nuo kelio, pakilus laipteliais, o neparadinėje akmens pusėje apdairiai pastatytos kopėčios žada gerų asmenukių didžiulio riedulio viršuje.

Jau keletą metų stengiamasi vaizdingas Vištyčio apylinkes sutvarkyti ir pritaikyti turizmui. Vietomis šmėžuoja ir ES fondų logotipai. Nors kol kas dar trūksta kelio ženklų bei paaiškinimų užsienio kalbomis, gerai pasiruošus ir turint išmanųjį telefoną, susigaudyti nesunku. Poreikis pasukti galvą leidžia pasijusti taip, lyg ieškotum paslėpto lobio. Šis legendomis apipintas maršrutas gali tapti tikru atradimu – arba nauja mėgstama vieta maudynėms, žygiui ar pietų piknikui.

—

Tekstas dalyvauja ES kampanijoje. Mėgstate keliauti po Europą? Naudokitės „Stebuklų žemėlapio” programėle „Facebook” ir dalykitės paslėptais kelionių maršrutais bei stebuklais! Galite laimėti bilietus kelionei traukiniu Europoje ir įkvėpti kitus leistis mažiau žinomais keliais! Sekite #MyWonderfulEurope ir „Europa. Nuostabūs dalykai – visur.” socialiniame tinkle „Facebook”. Apie Europos Komisijos rengiamą turizmo skatinimo kampaniją „Europa. Nuostabūs dalykai – visur.” daugiau sužinoti galite čia.