„Papais” uždirbama emancipacija

Pagaliau pabaigiau pranešimą konferencijai ir galiu švęsti. Pavyzdžiui, parašyti „paklodinį” tinklaraščio įrašą 🙂 Surezgiau tokią idėją papasakoti skaitytojams apie vidines diskusijas feministinėje teorijoje ir mano santykį su jomis, pasinaudojant, jei yra, popkultūros elementais. Ir štai anądien N. feisbuko nuorodose aptikau tokį klipuką, išreiškiantį kaip tik tai, apie ką jau kuris laikas norėjau pabyloti.

Klipukas yra štai čia (N-14, bet youtube kažko nedengia, nors yra negražių žodžių ir propaguojamas išnaudojimas).

Žodžius galite aptikti, pavyzdžiui, čia. Kaip manote, apie ką visa tai? Akivaizdu, kad ne tik apie „tūsą”. Tai istorija apie „tūsą”, kuriame dalyvauja merginų, pinigus užsidirbančių kaip a la „olialia pupytės”, kompanija: „Can you believe I get paid to shake my ass on stage”. Pinigus jos, kaip rodo klipas, išleidžia šėlionėms: laisvai liejasi šampanas, o vaikinai šiame šėlionių pasaulyje yra pasiruošę būti žeminami ir išnaudojami. Pinigai, sumokėti už „subinės kraipymą” ant scenos, grįžta į srautus, kuriais žmonėms mokama už leidimą padaryti juos objektais, atvirais vėpsojimui ir seilės varvinimui. Merginos pinigus išleidžia apversdamos galios hierarchijas. Turbūt visi esame matę klipų, kur taip pat, gal tik ne taip sadomazochistiškai, pramogauja vyrai. Šalia jų sėdi kelios besišypsančios, bet nekalbančios „pupytės”, kurios kuriamame vaizdinyje yra ne asmenybės, o turto ir galios atributai. Merginų darbas, kraipant užpakalius ant scenos, ir laisvalaikis, kuriame pinigai leidžiami žiūrėti, kaip užpakalius kraipo vaikinai, kartu yra tarsi vartomas smėlio laikrodis: „In the Millionaire world sh*ts turned around”.

Tačiau ar pranešimas siunčiamas vyrams, maždaug, žiūrėkit, kaip bus? Ne, vyrai čia yra tik tarp kitko. Adresatas akivaizdžiai yra moterys, kurios niekina tokį gyvenimo būdą: „We’re getting drunk everyday you’re makin minimum wage / We live the life you wish b**ch don’t say sh*t!”

Jos prisipažįsta: „No talent just lucky”, bet kartu akivaizdžiai parodo, jog, priešingai popkultūros priešininkų nuomonei, jos nėra prodiuserių manipuliuojamos lėlytės. Užsidirbti pinigus tokiu būdu – tai sąmoningas ir apgalvotas pasirinkimas, leidžiantis autobusiuke sukurti mobilią autonomišką erdvę, kur galima apversti lyčių santykius. Darbas vaizduojamas kaip daug pastangų nereikalaujantis vyrų bukumo išnaudojimas.

Feminizme yra tokia kryptis, tvirtinanti, kad „olialia” pupytės, paštu užsakomos nuotakos, persidabinusios Rytų europietės, internetu ir kitaip viliojančios vakariečius vyrus, sekso turistų objektai ir t.t. visai nėra feminizmo priešės ir kliūtys jam. Tai yra moterys, besielgiančios itin racionaliai ir besinaudojančios tomis galimybėmis, kurias joms suteikia sistema. Jos atranda nišas ir jas maksimaliai išnaudoja, kaip šitame klipe, net piktai. Galima kritikuoti, kad jos nieko nedaro, kad suardytų sistemą. Su tokiais „nišiniais” individais ji gali ramiai sau gyventi šimtus metų. Tai nebūtų visai tiesa. Jų paviršutinio atsidavimo ir pasidavimo kontrastas su pabrėžtinai šaltu jų racionalumu santykyje su jomis besinaudojančiais vyrais pastariesiems kelia įtampą. Prisimenu, vienas pažįstamas prieš keletą metų persiuntė vieno forumo įrašą, kuriame amerikietis skundėsi savo japone žmona. Prisiklausęs, kad japonės – švelnios ir nuolankios partnerės, jis atsivežė vieną iš Japonijos, bet nustebo sužinojęs, kad ji ilgainiui susirado ištisą būrį meilužių. Jis stebėjosi: juk manęs, kad tik jam kitatautė greitai atsidavusi… Per stereotipo prizmę įžvelgęs minkštą charakterį ir nuolankumą, jis kaip savaime suprantamą dalyką įsivaizdavo, kad japonė lyg kokia Madamme Butterfly, jo aistringai geidžia ir dėkingai laukia dėmesio ženklų. Jos racionalumas ir vidinis šaltumas tuosyk nustebino ir suardė susidarytą algoritmą. Lygiai taip pat galėtų pasijusti ir „olialia” pupyčių (bendrine prasme) objektiškumu besinaudojantis vėpsotojas, jei jam staiga tektų užmesti akį į tokį kaip klipe „pupyčių” laisvalaikį. Anaiptol neteigiant, kad visus vyrus reikia išnaudoti ar kad vyrai yra mažiau sistemos įkaitai nei moterys, ši idėjinė srovė neprieštarauja, kad, jei vyras pritaria ydingai sistemai ir mėgsta išnaudoti moteris, reikia išnaudoti jo silpnybes ir galiausiai, pageidautina, atskleisti, kad, tiesą sakant, niekas jo negeidžia ir nemaldauja meilės, tik racionaliai naudojasi. Ką ten sakėte apie moterų iracionalumą?

Ši kryptis neįpuola į spąstus, feministinę elgseną priskirdama tik atitinkančioms tam tikrus turinčiųjų galią nustatytus kriterijus: ambicingoms ir išsilavinusioms. Minėtas elgesys yra destruktyvus sistemos atžvilgiu dėl to, kad atsisako su stereotipu siejamo jausmingo kvailumo. Klipe dalyvaujančios merginos neslepia, kad puikiai žino neturinčios muzikinio talento, bet jų elgesys yra labiau emancipacinis nei tų, kurios laukia malonės, kad jų talentas būtų pripažintas.

Vis dėlto turbūt plika akimi matote, kad šios krypties feminizmas iš esmės skiriasi nuo to, kurį propaguoju. Ta esmė – tai požiūris į galios santykius. Jų logikos visiškai nesistengiama perlaužti. Vaikinukai, blondinai ir tamsiaodžiai, tąsomi už pavadėlių ir lakdinami šampanu, galbūt yra neturtingi studentai, užsidirbinėjantys studijoms tokiu būdu. Išskyrus lytį (ir tai ne visada), niekas jų nesieja su turinčiais galią formuoti visuomenės požiūrį į moterį ir popkultūros madas. Pagrindinė nauda, gaunama „užkalant” pinigus, – galia išnaudoti ir žeminti kitus. Jos atsiejimas nuo lyties gali būti pirmas žingsnis, bet anaiptol nėra pasiekimas savaime.

Man ir daugeliui bendraminčių nepriimtina kai kada netgi „moteriškuose” žurnaluose propaguojama nuomonė: „jei vyrai tave išnaudoja, išnaudok juos”. Paprastai prie pačių galingiausių išnaudotojų mes neturime priėjimo ir neturime instrumentų jiems kaip nors „įdurti”. O nukreipti savo maištą prieš kitus žmogas, kuriems likimas mestelėjo tokią pat lytį kaip pirmiesiems – na, pripažinkite, nei sąžininga, nei ką nors keičia. Todėl jei aš kurčiau autonominę erdvę autobusiuke, jame nebūtų perkamų vaikinų, o būtų… būtų… gal dainuojantys hipiai? Sugalvok, kad gudri…