Mano išleistuvių vakarą bendramokslis Soutarou per karaoke dainavo šitą dainą (nuoroda apačioje). Ją parašė gana žinomas tradicinio humoristinio žanro dainininkas Ikuzo Yoshi. Daina įdainuota Vakarų Japonijos dialektu, kiek sugebu atpažinti. Jos pavadinimas pažodžiui – „Išvykstu į Tokiją”, bet geriausias lietuviškas vertimas būtų, pasinaudojant „Dviračio žynių” įtvirtintu žargonu, „nu ir nafik, išvarau į Tokiją”. Subjektas – jaunuolis iš kaimo, kuriam atsibodo, …
Naguib Mahfouz, „Respected Sir“
Anądien visai skaniai perskaičiau Naguib’o Mahfouz’o knygą, kurio pavadinimą tikriausiai verstų kaip „Gerbiamas ponas”. Nežinojau, kad šis Egipto rašytojas yra gavęs Nobelio literatūros premiją ir yra laikomas vienu iš arabiško romano pradininkų. Noriu pasinaudoti proga ir Izraelyje daugiau sužinoti apie arabų kultūrą, bet ne tik tai. Kaip visada ieškojau knygų, kurios tilptų į rankinę ir tiktų skaityti bet kur ir …
KK mintija
Mano mėgstamas autorius Kęstas Kirtiklis, atsigavęs po (turbūt) ekonominių reikalų ir perkrovų sąlygoto laikino intelektualinio išsikvėpimo, parašė labai šaunų tekstą, kurį prarijau su didžiausiu malonumu. Vėl pradėjau skaityti „Bernardinus”, nes jis ten rašo.
Japonija, Izraelis ir savo kampo paieškos; „Juoko universitetas” (filmas)
Šiandien universitete vyko vienas iš japoniško kino renginių – buvo rodomas puikus filmas „Juoko universitetas„. Trumpai apie jį. Tai filmas, nukeltas į imperinę prieškarinę Japoniją ir vaizduojantis susidūrimą tarp meninio polėkio ir nacionalistinės cenzūros. Jis rodo dviejų žmonių tvirtumą savo vaidmenyse, kuris visgi ne tik netrukdo, bet ir padeda atsiskleisti jų šiltam žmoniškumui. Mielas scenarijus vyniojasi pokalbiais, kuriuos fantastiškas operatoriaus …
Manekenė ir žiobavimas
Vartydama delfį, sumaniau užmesti akį į istoriją apie tai, kaip manekenė iš Lietuvos tapo Moschino veidu. Vienas dalykas, kuris mane sudomino, yra tai, kad ji visose nuotraukose išsižiojusi.
Savaitės grafiti (LT)
Radau čia: http://www.fotolog.com/to4ka/55395756, kai Julijus G. parodė kitą šito autoriaus darbą ant savo feisbuko.
Štai ko klausėmės Estijoje
Daug žadanti ukrainiečių ir estų grupė:
KTUG jubiliejus
Buvau KTUG jubiliejuje. Kaip visada apsilankymas Gimnazijoje sukėlė daug malonių emocijų. Buvo džiugu, kad mokytojai prisimena ir geru žodžiu mini, smagu sutikti buvusius bendramokslius. Tik kiek trikdė beveik iš visų vos pasisveikinus girdėta pastaba: „Skaitom Delfį…“ Keli komentarai, patekę į populiarųjį portalą, sukelia daug didesnį rezonansą nei kantrus kassavaitinis rašymas į šaunų, bet marginalų „Atgimimą“. Žmonės mane atsimena kaip „Delfi“ …
Be pinigų Vilniuje
Man susiruošus atsisveikinti su Vilniumi, dangus apsivėmė tokiu lietumi, o vėjas taip drabstė save į neturinčius kur pasislėpti praeivius, kad norom nenorom teko galvoti, kur slėptis. Lyg tyčia buvau palikusi kortelę su pinigais ir be tų, kuriuos būtinai turėjau šen bei ten sumokėti, buvo papildomai vos 2,53 Lt. Prisiminiau studentiškus metus, kai kišenėje švilpė vėjai, ir supratau, kaip greitai pripratau …
Politkorektiškumas
Tęsiant anksčiau kiek užgriebtą temą, liūdna ir niūru pastebėti, kad priešiškumas vadinamajam politiniam korektiškumui paskutiniu metu laikomas itin seksualiu elgesiu. Žmogus, „drįstantis“ kritikuoti politkorektiškumą, laikomas šių dienų herojumi ir apsigaubia disidento aura. Nesvarbu, kad ši pozicija madinga jau ne pirmą dešimtmetį. Ir dar nesvarbiau, kad Lietuvoje vadinamasis politkorektiškumas yra kol kas tik siekiamybė, o ne kasdienybė. Na, tai kas gi iš tiesų kritikuojama?