Šeštadienis, amerikietiški filmai ir Europa

Kaip visada, kai važiuoju aplankyti šeimos, prieš miegą žiūrėjom pagrindinių Lietuvos TV kanalų „dienos meniu“. Rodė komediją „Paskutinės atostogos“, o prieš pat užmiegant, su knyga rankose dar viena akim nužiūrėjau „Zoro“ pabaigą, nes buvau nemačiusi. Iš šių dviejų TV dramų, ar kaip reikėtų vadinti, gali kilti daug visokių minčių, bet jos man siejasi pirmiausia „įvairovės“ įvaizdžiais.

Haiku

Frype užrašuose radau savo sukurtą haiku, kurį parašiau šaipydamasi iš to haiku konkurso, kur reikėjo šlovinti chaltūros sostinę. Buvau jį pamiršusi, bet perskaičiau ir narciziškai patiko: Basho apvirstų grabe, pamatęs „haiku” apie dangoraižius Ir kitas: žinai supranti ta prasme iš tikrųjų ne nu bet tai taip

Žmoga

Kartais vis pagalvodavau, kaip man patiuninguoti savo žodyną, kad atsispindėtų kai kurios mano vertybės. Konkrečiau – turiu problemų su žodžiu „žmogus”, kad jis yra akivaizdžiai vyriškos giminės. Iš vaikystės atsimenu, kai vyresni žmonės sakydavo „kažkoks žmogus eina” tik apie vyrą, o apie moterį taip ir sakydavo – „moteris / mergaitė eina”. Apie moteris kalbant niekada nevartojami ir vediniai „žmogelis”, „žmogėnas”. …

Salduma

Šiąnakt, kai naktinėjant atsklinda kažkoks saldus gundantis kvapas pro langą, prisimenu sau pasidovanotą mikropuodelį malonumo koncentrato. Kuris įžūliai aplimpa lūpas. Kuris šiltai skverbiasi į nuo nevasaros apžvarbusią dieną. Kuriam labai tinka R. sugalvotas žodis „nuodėmiauti”. Maždaug septynios minutės – su maloniu pokalbiu truktų ilgiau. Ir tik tylus hedonistinis jausmas prieš baigiant, kad jau užtenka ir daugiau nebereikia. Kaip tik dėl …

Tarp gausybės

Kuo daugiau telpa į vieną laikmeną, tuo menkesnės atrodo joje esančios muzikos atsargos. Ir kuo didesnės galimybės atsirankioti, kas patinka, tuo labiau viskas atrodo kaip neravėta lysvė. Kuo daugiau visokeriopos įvairovės, tuo labiau norisi kažko dar labiau daugiau kitokio. O už lango tuo tarpu akį merkia gintarinis dangus – su inkliuzais