Man susiruošus atsisveikinti su Vilniumi, dangus apsivėmė tokiu lietumi, o vėjas taip drabstė save į neturinčius kur pasislėpti praeivius, kad norom nenorom teko galvoti, kur slėptis. Lyg tyčia buvau palikusi kortelę su pinigais ir be tų, kuriuos būtinai turėjau šen bei ten sumokėti, buvo papildomai vos 2,53 Lt. Prisiminiau studentiškus metus, kai kišenėje švilpė vėjai, ir supratau, kaip greitai pripratau …
Talinas, estiškos ypatybės, „Taking Woodstock” (filmas)
Kelioms dienoms atvykau į Estiją. Lėktuve (skristi taip arti buvo keistoka) skaičiau propagandinį bukletėlį, kur sužinojau, kad estiškas medus gerai vertinamas ir kad Estijoje interneto NEnaudotojų yra apie 300 000. Be to, internetu galima stebėti, kaip leidžiamos valstybės biudžeto lėšos. Tokį dalyką būtina įdiegti Lietuvoje. Buvau tokiam rajone, kuris laikomas labai nesaugiu. Amžiaus pradžioje jame pastatyti pusiau plytiniai, pusiau mediniai …
Vilnius – vyrų kultūros sostinė
Vieną dieną važiuodama kažkur stotelėje pamačiau „Kur aš jus mačiau?” akcijos stendą su sudėtingu vardu, kurį, labai gaila, greitai užmiršau. Įsiminti norėjau todėl, kad tai buvo kol kas vienintelis mano matytas stendas, visuomenei reklamuojantis ar primenantis moterį menininkę. Daugybė poetų, kompozitorių, rašytojų, dailininkų, grafikų ir kitokių menininkų buvo trumpai ir vizualiai pristatyti visuomenei ant troleibusų ir plakatų, bet visi mano …
Krizės landšaftai
Nauji miesto trupiniai: Prie šiukšliadėžių kalbasi moteris ir vyras. Ji sako (rusiškai): „Niekam nereikalingi tie balandžiai. Juos užmušinėti reiktų”. Vėlai vakare važiuoju autobusu. Prie Akropolio įlipa apsaugininkas (su uniforma) ir jo kostiumuotas draugas. Apsaugininkas pasakoja (garsiai, visiem girdisi), kad Maxima negali parduoti neakcijinių prekių, taip pat kad dėl krizės metė rūkyti, geria tik akcijinį alų, kad kasininkėm moka minimalius atlyginimus ir …
桜見頃
Labai banalu sakyti, kad sningantys sakurų žiedlapiai primena apie laikinumą. Parodykit man, kas jo neprimena? Kai staiga viskas sprogsta kvapais ir visi žino, kad trumpam, todėl reikia skubėti atsižiūrėti/atsikvėpuoti/atsikaifuoti, nors ir šalta, – na, argi ne tas žinojimas yra akivaizdžiausias priminimas, o ne pačios sakuros? Sakuroms tai kas – jos žino, kad taip pat bus dar tūkstantį kartų. Debesys ir …
Aistros ir destrukcija
Kai praeitą kartą ėjau į Mokytojų namus, skverelyje priešais į dangų brovėsi dūmai. Man pasirodė, kad dega šiukšliadėžė, bet kai vėliau pakviečiau mokytojų namų darbuotoją, jis pasakė, kad greičiausiai savadarbė dūminė bomba. Pro dūmus įžvelgiau porą siluetų – atrodo, ten siautėjantys paaugliai ir buvo dūmų autoriai. Vienas mutuojančiu balsu žviegė „Biorn, mavafakes, biorn!” ir tikriausiai jautėsi labai kietas ir maištingas. …
Vilnietiški trupiniai
Eidama pro Katedrą, pamačiau, kad viena jos siena apraizgyta tvarkingais pastolių narveliais, tarp kurių laipioja darbininkai. Ta siena dar niekada neatrodė taip gražiai, ir japonės tetulytės net nefotografavo žiūrėdamos. — Ant „fluxus tilto”, iš kurio užrašo liko tik U, lygtai jau išsitrina juodas užrašas „nemyžk”. Mane jis visada labai domino: ką jis draudžia? Nuo tilto? Po tiltu? Viešosiose erdvėse? Ant …
Kauno istorija
Pasirodo, Kauną pirmas paminėjo arabų keliautojas Al Idrisas, miestą jis pavadino Quanas, tai buvo, rodos, 1142 m. Būtų daug prasmingesnė sukaktis nei Lietuvos vardo paminėjimas, susijęs su vienuolio nužudymu…
Nasrai
Atsiskleidimų pavakarės – kas dar belieka, kai karštis veja iš namų, bet išėjus stumia atgal. O rankoje krepšys su kalnu popieriaus, ir prieš akis šmėžuoja pikta raudona dantinga voverė su trimis letenėlėmis: ačiū ežiui. Už tai, kad rašai SMS, ir vež. Paukščiukai krūmuose pavargo – jų vis tiek niekas nevertina. Užtat link manęs oriai žingsniuoja kostiumuotas varnas – nesitraukia, tik išdidžiai linkteli prasilenkdamas. Neišsigąsta – aš metu didelį, bet pavargusį šešėlį.
„I got the right emotions, right grooves, right feeling”
Ši diena ypatinga vien tuo, kad beržų viršūnės už lango visiškai ramios. Ramus kalnelis, rami termometro rodyklė. O dar ypatingesnė tuo, kad šiandien neinu į darbą ir vietoj to išsiruošiu susitikti su Juo. Gi žinau, žinau, man taip nebūdinga. Turėčiau kažką paironizuoti, pasišaipyti, galiausiai pasakyti, kad Jo man visai nereikia, čia tik šiaip, iš neturėjimo ką veikti. Bet plevenu per …