Partija „Feministinė iniciatyva“ iš Švedijos gavo mandatą Europos Parlamente. Dar 2005 m. važiavau ja pasidomėti. Interviu išspausdino „Atgimimas“, bet, deja, jo interneto puslapis nebeveikia. Išsaugojau tik juodraštį, todėl, truputį paredagavusi, įkeliu jį čia. Atsiprašau už vietomis nejautrų žodyną – tai tik rodo, kad per 9 metus daug išmokau… —
Feministinė partija – kodėl gi ne?
Po rinkimų kilo iniciatyva steigti naują kairiąją politinę partiją. Kol kas yra tik Facebook grupė, bet ten aktyviai verda diskusijos. Toks poreikis iškilo dėl to, kad kairiųjų pažiūrų atsibodo LSDP, užtat dėl socialinių tinklų ir kitų dalykų vis aiškiau, kad šis segmentas nėra toks mažas, koks buvo prieš kokius penkerius metus. Be to, į Europos Parlamentą pateko įvairios smulkios politinės …
Moters grožis kaip antibiologiškumas
Neseniai socialiniame tinkle Facebook pamatyta nuotrauka priminė daug diskusijų apie vadinamąjį grožį. Jau esu rašiusi, ką reiškia būti „“, kaip tai , kaip tai susiję ir kt. Tačiau pamatyta nuotrauka padėjo visa tai apibendrinti: visuomenės reikalaujamas moters grožio standartas – kuo toliau nuo gyvo homo sapiens biologinio kūno su visomis jo funkcijomis (nors didžiąją šio apibendrinimo dalį skolinuosi iš filosofės …
Mano straipsnis apie vaisingumo kontrolę Japonijoje
Feministinis žurnalas „Dilgėlė“ užsakė straipsnį apie Japoniją. Šiek tiek prisiminusi pastarųjų metų aktualijas, parašiau. Vykstant diskusijoms Lietuvoje, įdomu žinoti, kad Japonijoje abortai oficialiai draudžiami, išskyrus jei, be įprastų priežasčių, socialinės ar ekonominės aplinkybės verčia nėščiąją priimti tokį sprendimą. O į šią sąvoką telpa praktiškai bet kas. Kaip ir dažnai būna Japonijoje, paradinės durys užtrenktos, o šoninės tyliai atvertos.
Kas skatina keliauti
Anądien susipažinau su daug įdomios patirties turinčiu ir įvairiuose regionuose dirbusiu žmoga. Atsirado galimybė su keliomis kolegėmis ir juo pavakarieniauti. Aš paprastai nesigiriu, kur kiek man teko gyventi, bet dažnai tokia informacija yra aktuali, ypač diskutuojant apie naujienas, skirtingas kultūras ir pan. Vienu metu pašnekovas ėmė stebėtis: „Vengrija, Japonija, Izraelis, Liuksemburgas… Kaip nutiko, kad teko gyventi tiek visokių valstybių? Užuodžiu …
Saviraiška ir pupytės komplektas
Viename iš internetinių feminizmo forumų kilo diskusija apie protingas ir nemažai pasiekusias žmogas, kurios rengiasi stereotipiškai pupytiškai: aptemptais, rausvais, blizgančiais drabužiais, avi vien aukštakulniais, tepasi storą makiažo sluoksnį ir… piktinasi, kad į jas žiūrima kaip į „tuštutes“, o ne tai, kas jos yra profesinėje veikloje. Kilo diskusija, ką gi tos žmogos daro – ar atlieka lyties stereotipo primestą ritualą, ar …
Žmogžudystė Panevėžio rajone – smurtas lyties pagrindu
Ne veltui sakoma – Lietuvoje problemos nesprendžiamos, kol kas nors nežūva. Išaiškėjus kai kurioms kraupaus nusikaltimo Panevėžio rajone aplinkybėms, susizgribta ir kad Bendrasis pagalbos centras neprieina prie telefonų identifikacinių duomenų, ir kad policija kartais ne itin veiksmingai reaguoja, ir kad socialinės problemos provincijoje išsikerojusios. Lyg tarp kitko minėta, kad visų pirma mergina buvo „užkabinta“ jaunuolių su automobiliu ir išžaginta. Kadangi …
Dienos radinys: stresas dėl lyčių vaidmenų menkina mergaičių gebėjimus
Labai įdomi studija visuomenių ir individų lygmeniu. Turbūt nėra nieko kvailesnio, beprasmiškesnio ir absurdiškesnio visuomenėje, nei bausti tam tikras žmogas už tai, ką sugeba, vien dėl to, kad tas sugebėjimas toms žmogoms neva nepriskirtinas pagal lytį. Lygiai taip pat kvaila skatinti konkurenciją ar nesutarimus lyties pagrindu. Bet tai vyksta. Net tie žodžiai, kurie tariami kaip komplimentai, gali nuodyti augančias žmogas.
Lietuviškas filmas „Aurora”: „Soliaris” + „Avatar” + „Inception” + ?
Jau prieš kurį laiką pažiūrėjau filmą „Aurora“, bet šiandien perskaičiau, kad jis buvo apdovanotas, ir nusprendžiau aprašyti tada užfiksuotus pastebėjimus. Šiaip filmą žiūrėti gana įdomu, nenuobodu. Man patinka mintis, kad lietuviškas filmas gali būti apie kažką moksliško ir šiuolaikinio, ne tik apie kaimą ir gamtą. Man patinka, kad, patekęs į užsienį, filmas kurs įspūdį, jog Lietuvoje vyksta, su prancūzų pagalba, …
G.Grušaitės knyga „Neišsipildymas”
Perskaičiau Gabijos Grušaitės „Neišsipildymą“ – jau kurį laiką buvo smalsu, nes klausiau jos pristatymo knygų mugėje. Renginyje autorė man pasirodė pretenzinga, bandė pasirodyti labai unikali ir nelietuviška (reikėjo išgirsti, kaip ji taria „Dabar gyvenu Malaizijoje“), nors panašios ar dar įdomesnės biografijos lietuvių pažįstu būrį, ir nė viena taip nesigiria apie tai. Bet nesvarbu, šaunu, kad pasirodė toks provokuojantis ir savitas …