#kąveikti, kai paskelbiama, kad Vilniaus gyventojos labiausiai patenkintos gyvenimu ES, lyginant su kitomis sostinėmis? Galima ištransliuoti pranešimą spaudai. O galima papjaustyti duomenis. Kažkas FB kritikavo, kad, skelbiant tokią statistiką, sumuojami visiškai sutinkančių ir iš dalies sutinkančių rezultatai. Tačiau kaip buvusi apklausinėtoja puikiai prisimenu, kad dažniausiai respondentės neturi stiprios nuomonės ir prašo pažymėti „taip per vidurį“. Tokių apklausų tikslas – išsiaiškinti, …
Heteroseksualumo propaganda pop dainose
Prieš kelerius metus JAV (didžiausios pasaulyje muzikos eksportuotojos) mokslininkių () atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 iš 10 dainų nebuvo jokių užuominų apie seksą ir dauginimąsi – vidutiniškai tokių užuominų dainoje buvo kiek mažiau nei 11. Tyrime naudotas duomenų kodavimas šiame straipsnyje detaliai paaiškintas. Mokslininkės priskyrė dainų eilutėms kategorijų žymas: lytiniai organai, susijaudinimas, seksualiniai veiksmai, trumpalaikių romanų strategijos, atstūmimas, ištikimybė …
Kodėl Lietuvoje padaugėjo nesimokančio ir nedirbančio jaunimo?
ES institucijos nuolat seka jaunimo, kuris nesimoko ir nedirba, dalį visoje ES. Tai patikimesnis rodiklis nei jaunimo nedarbas, kuris užgriebia tik registruotas bedarbes. Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15-24 m. amžiaus žmogų dalis) labai nevienodai jautri krizei įvairiose valstybėse. Prieš krizę buvome vienoje lygoje su Vokietija, Belgija ir Suomija, bet per dvejus metus priartėjome prie pietiečių (beje, Estija taip pat).
Įdomioji statistika: nedarbas ir emigracija Rytų Europoje
Dirbu prie ataskaitos apie emigrančių grįžimą į Latviją, Lenkiją, Rumuniją ir Vengriją. Ta proga parsisiunčiau visokių lyginamųjų Eurostat duomenų ir, norėdama tiek pati sau, tiek, jei prireiks, užsakovui iliustruoti krizės pradžios tendencijas, nusipaišiau tokį grafiką:
Dienos skaičius: kiek lietuvių migravo dėl darbo 2005 m.
Darbe skaitau Eurofound ataskaitą „Foundation findings: Mobility in Europe – The way forward“. Ji remiasi 2005 m. Eurobarometro apklausa. Pastaroji rodo, kad Lietuvos gyventojos paprastai nelinkusios keisti gyvenamosios vietos dėl darbo: Lietuvos gyventojos dėl darbo kraustėsi mažiau nei Latvijos ir Estijos, o visos baltės ir lenkės kartu gerokai atsiliko nuo skandinavių. Tiesa, apklausos metodologija tikrosios padėties neparodo. Juk apklaustos šalies …