Baisiai spirga kiti darbai, bet smagu pasidalyti su tinklaraščio skaitytojais istorija apie vieną interviu, kurį paėmiau anksčiau šį rudenį. Nors paprastai neskaitau komentarų savo tekstams, tačiau pasirinktoje žiniasklaidos priemonėje komentuoja tik registruoti skaitytojai, taigi komentarai vertingesni ir vertesni dėmesio. O buvo taip. Greičiausiai dauguma būsite girdėję apie vadinamąjį nacių medžiotoją Efraim’ą Zuroff’ą – jis yra Simono Wiesenthal’io centro Jeruzalės skyriaus …
Jus fotografuoja! Sakykite: „Egzooootika”
Galime pasidžiaugti, kad šis BBC blogas pareklamavo jauno fotografo, pasirinkusio dirbti Lietuvoje, darbus. Kažkas kažką sužinojo apie Lietuvą. Tačiau vis tiek manau, kad jo pasirinkti metodai slapta fotografuoti iš arti mobiliuoju telefonu yra neetiški. Palyginkite su šio mano mėgstamo blogo etinėmis nuostatomis.
Be pinigų Vilniuje
Man susiruošus atsisveikinti su Vilniumi, dangus apsivėmė tokiu lietumi, o vėjas taip drabstė save į neturinčius kur pasislėpti praeivius, kad norom nenorom teko galvoti, kur slėptis. Lyg tyčia buvau palikusi kortelę su pinigais ir be tų, kuriuos būtinai turėjau šen bei ten sumokėti, buvo papildomai vos 2,53 Lt. Prisiminiau studentiškus metus, kai kišenėje švilpė vėjai, ir supratau, kaip greitai pripratau …
Vilnius – vyrų kultūros sostinė
Vieną dieną važiuodama kažkur stotelėje pamačiau „Kur aš jus mačiau?” akcijos stendą su sudėtingu vardu, kurį, labai gaila, greitai užmiršau. Įsiminti norėjau todėl, kad tai buvo kol kas vienintelis mano matytas stendas, visuomenei reklamuojantis ar primenantis moterį menininkę. Daugybė poetų, kompozitorių, rašytojų, dailininkų, grafikų ir kitokių menininkų buvo trumpai ir vizualiai pristatyti visuomenei ant troleibusų ir plakatų, bet visi mano …
Vilnietiški trupiniai
Eidama pro Katedrą, pamačiau, kad viena jos siena apraizgyta tvarkingais pastolių narveliais, tarp kurių laipioja darbininkai. Ta siena dar niekada neatrodė taip gražiai, ir japonės tetulytės net nefotografavo žiūrėdamos. — Ant „fluxus tilto”, iš kurio užrašo liko tik U, lygtai jau išsitrina juodas užrašas „nemyžk”. Mane jis visada labai domino: ką jis draudžia? Nuo tilto? Po tiltu? Viešosiose erdvėse? Ant …
Nasrai
Atsiskleidimų pavakarės – kas dar belieka, kai karštis veja iš namų, bet išėjus stumia atgal. O rankoje krepšys su kalnu popieriaus, ir prieš akis šmėžuoja pikta raudona dantinga voverė su trimis letenėlėmis: ačiū ežiui. Už tai, kad rašai SMS, ir vež. Paukščiukai krūmuose pavargo – jų vis tiek niekas nevertina. Užtat link manęs oriai žingsniuoja kostiumuotas varnas – nesitraukia, tik išdidžiai linkteli prasilenkdamas. Neišsigąsta – aš metu didelį, bet pavargusį šešėlį.
Vanilinis Vilnius
Išėjus į lauką kaip šilkinė skara užsklendžia retos miesto miglos, kurias grūdelį tikriausiai lesioja balandžiai aikštėje priešais Vyriausybę. Viskas atsispaudžia, viskas pažymi, kokias spalvas šiandien dėvi. Atmintyje įsispaudžia ir atsitiktinai nugirstos svetimų pokalbių nuotrupos: – Yra daug anekdotų apie blondines… – …Tik džiazas… – Nežinau, gal kitame rajone ir yra, bet čia tikrai nėra… – And… aaa… I know that …